Pereiti prie turinio

Priklausomybės • artimiesiems

Kaip padėti artimam žmogui, turinčiam priklausomybės problemą

Gyvenimas šalia priklausomybės gali virsti nuolatiniu budėjimu: stebėti nuotaiką, tikrinti pinigus, slėpti situaciją nuo kitų, tikėti pažadais ir po kelių dienų vėl tvarkyti pasekmes. Artimasis gali nuoširdžiai norėti padėti, bet nežinoti, kur baigiasi pagalba ir prasideda problemos dengimas. Tikslas nėra išmokti kontroliuoti kitą suaugusį žmogų. Tikslas – kalbėti aiškiai, didinti saugumą, siūlyti realų kelią į pagalbą ir saugoti savo bei vaikų gyvenimą.

Evergreen vadovas•8 min. skaitymo•Šaltiniai pateikti puslapio apačioje
Kada nelaukti.

Jei yra smurtas, grasinimai, vairavimas apsvaigus su vaikais, perdozavimas, sąmonės sutrikimas, savižudybės grėsmė ar kita tiesioginė rizika, prioritetas yra saugumas ir skubi pagalba – Lietuvoje 112. Pokalbio apie gydymą nereikia rengti tuo metu, kai žmogus stipriai apsvaigęs ar agresyvus.

1. Skirk žmogų nuo jo elgesio

Priklausomybė gali sukelti melą, dingimus, finansinę žalą, agresiją ir sulaužytus pažadus. Šių veiksmų nereikia švelninti vien todėl, kad žmogus serga ar kenčia. Kartu naudinga vengti tapatybės etikečių, kurios sako, kad visas žmogus yra „beviltiškas“, „sugedęs“ ar „silpnas“. Elgesį galima vertinti labai aiškiai, neatsisakant žmogaus orumo.

Tokia laikysena padeda kalbėti konkrečiai: „kai grįžai apsvaigęs ir rėkei prie vaikų, namuose buvo nesaugu“ yra tikslesnė žinia negu „tu visada viską sugadini“. Konkretus faktas suteikia daugiau galimybių susitarti dėl elgesio ir pasekmių.

2. Pasiruošk pokalbiui, o ne spontaniškam sprogimui

Svarbų pokalbį geriau planuoti tada, kai žmogus nėra stipriai apsvaigęs, o tu pats gali kalbėti pakankamai ramiai. Iš anksto susirašyk 2–3 konkrečius faktus, kuriuos matei: praleistas darbas, skola, vairavimas apsvaigus, vaiko išgąstis, dingimas, sveikatos krizė. Nesiremk gandais ar bandymu diagnozuoti.

Pokalbio tikslas nėra laimėti ginčą. Tikslas – aiškiai pasakyti, ką matai, kaip tai veikia šeimą ir kokį kitą žingsnį siūlai. Jei žmogus pradeda rėkti ar grasinti, pokalbį nutrauk. Nėra prasmės tęsti argumentą, kai saugumas ar realus gebėjimas išgirsti jau prarastas.

3. Naudok kalbą, kuri kviečia į konkretų veiksmą

Vietoj „tu privalai susiimti“ galima sakyti: „aš nerimauju, nes per paskutinį mėnesį tris kartus neatėjai į darbą ir pasiskolinai pinigų, kurių negrąžinai. Noriu šiandien kartu paskambinti į RPLC arba priklausomybių konsultantui.“ Tokia žinutė turi faktą, poveikį ir konkretų pasiūlymą.

Jei žmogus atsisako, nereikia užpildyti tylos dešimčia naujų argumentų. Galima pasakyti: „sprendimas gydytis yra tavo, bet aš pakeisiu tai, ką pats galiu kontroliuoti“. Tada svarbu iš tiesų laikytis tų ribų, kurias paskelbei.

4. Pagalba ir „gelbėjimas“ nėra tas pats

Artimieji dažnai sumoka skolą, paskambina į darbą, meluoja giminėms, išperka daiktus iš lombardo ar duoda pinigų „paskutinį kartą“, nes nori išvengti dar didesnės krizės. Kartais trumpalaikė pagalba iš tiesų saugo gyvybę ar vaikų interesus. Tačiau nuolatinis visų pasekmių pašalinimas gali palaikyti modelį, kuriame priklausomam žmogui nereikia susidurti su realia savo elgesio kaina.

Prieš padėdamas paklausk: ar šis veiksmas didina tikimybę, kad žmogus bus saugesnis ir priims gydymą, ar tik padeda tęsti vartojimą ar lošimą? Pavyzdžiui, apmokėti kelionę į gydymą ir apmokėti naują skolą, kad žmogus galėtų toliau lošti, yra labai skirtinga pagalba.

5. Riba nusako tavo veiksmą, ne bandymą kontroliuoti kitą

Riba nėra grasinimas „jei mane mylėtum, negertum“. Ji gali skambėti: „aš neduosiu pinigų, kai nežinau, kur jie bus panaudoti“, „jei namuose prasideda smurtas, aš su vaikais išeisiu ir kviesiu pagalbą“, „aš neleisiu vairuoti mano automobilio apsvaigus“. Tai yra tavo sprendimai apie tavo resursus ir saugumą.

Riba turi būti reali. Jei paskelbi pasekmę, kurios pats neketini įgyvendinti, ji greitai praranda prasmę. Geriau mažiau ribų, bet aiškių ir nuoseklių, negu daug ultimatumų, kurie kas savaitę atšaukiami.

6. Padėk priartinti gydymą, bet neperimk viso proceso

Artimasis gali padėti surasti paslaugą, paskambinti kartu, nuvežti į konsultaciją, surinkti reikalingus dokumentus ar pasirūpinti vaikais gydymo metu. Tokia praktinė pagalba dažnai sumažina pirmojo žingsnio trintį. RPLC ir priklausomybių konsultantai gali padėti suprasti, kokio lygio pagalba reikalinga.

Tačiau tu negali garantuoti, kad kitas žmogus laikysis gydymo, sakys tiesą ar niekada neatkris. Jei visas sveikimo planas remiasi tuo, kad tu tikrinsi, priminsi ir kontroliuosi kiekvieną veiksmą, abu galite patekti į išsekimo ir konflikto ratą.

7. Jei žmogus atsisako pagalbos

Atsisakymas nereiškia, kad tau belieka nieko nedaryti. Gali konsultuotis pats, apsaugoti pinigus ir vaikus, nustatyti ribas, nebedengti pasekmių ir nuspręsti, kokiomis sąlygomis tęsi bendrą gyvenimą. RPLC artimiesiems teikia socialinio darbuotojo, psichologo ir CRAFT konsultacijas; taigi pagalba prieinama ir tada, kai priklausomas žmogus pats dar nesikreipia.

Svarbu suprasti, kad motyvacija gali keistis. Žmogus, kuris šiandien atsisako, po realios pasekmės ar naujo pokalbio gali persvarstyti. Todėl verta išlaikyti aiškų pasiūlymą: „kai būsi pasirengęs, padėsiu susisiekti su pagalba“, bet nesustabdyti savo gyvenimo laukimo režime.

8. Apsaugok šeimos finansus

Priklausomybė gali paveikti nuomą, paskolas, bendras santaupas ir vaikų poreikius. Jei yra finansinės rizikos, verta turėti aiškų bendrų įsipareigojimų vaizdą, atskirti būtinas išlaidas ir, jei reikia, apriboti prieigą prie bendro turto teisėtais bei proporcingais būdais.

Finansinė apsauga nėra leidimas kontroliuoti kitą žmogų visais gyvenimo aspektais. Ji turi būti susieta su konkrečia rizika. Jei situacija sudėtinga, verta gauti nepriklausomą finansinę ar teisinę konsultaciją, ypač kai yra bendras būstas, paskolos ar verslo įsipareigojimai.

9. Kai šeimoje yra vaikų

Vaikai neturėtų būti naudojami kaip tarpininkai, paslapčių saugotojai ar „motyvacija“ suaugusiam žmogui gydytis. Jiems reikia amžiui tinkamos žinios: suaugęs turi problemą, tai nėra vaiko kaltė, ir vaikas neprivalo suaugusiojo taisyti. Svarbiausia – nuspėjama rutina, saugūs suaugusieji ir apsauga nuo smurto ar apsvaigusio vairavimo.

Jei namuose kartojasi agresija, nepriežiūra, vaikas paliekamas su stipriai apsvaigusiu žmogumi ar vežamas apsvaigus, šeimos „įvaizdis“ negali būti svarbesnis už saugumą. Tokiose situacijose reikia išorės pagalbos ir aiškaus saugumo plano.

10. Po atkryčio neperimk visos atsakomybės

Atkrytis artimiesiems gali sukelti beviltiškumą: „viskas veltui“. Geriau vertinti, kas konkrečiai įvyko, ar kyla skubi medicininė rizika, ir kokią pagalbos sistemos dalį reikia atkurti. Jei žmogus buvo gydyme, verta kuo greičiau grįžti į profesionalų kontaktą.

Artimasis gali palaikyti, bet neturi prisiimti užduoties garantuoti, kad atkrytis niekada nepasikartos. Atsakomybė už gydymą lieka priklausomam žmogui ir gydymo komandai, o tavo atsakomybė – ribos, saugumas ir tavo paties sprendimai.

11. Artimojo perdegimas yra reali problema

Nuolatinis budėjimas, melų tikrinimas, skolos ir krizės gali sunaudoti visą artimojo dėmesį. Žmogus nustoja miegoti, atsisako draugų, slepia situaciją nuo šeimos ir pradeda gyventi tik kito vartojimo ritmu. Tai nėra tvaru ir nepadidina tikimybės, kad priklausomas žmogus pasveiks.

Turėk paramos sistemą sau: specialistą, artimųjų konsultaciją, draugą, finansinį planą, laiką už santykio ribų. RPLC aiškiai teikia paslaugas ir artimiesiems. Pagalbos sau ieškojimas nėra išdavystė – tai būdas išlikti funkcionaliam ir priimti mažiau impulsyvių sprendimų.

12. Krizės planas nakčiai ar savaitgaliui

Priklausomybės krizės dažnai nutinka ne darbo valandomis. Iš anksto žinok, ką darysi, jei žmogus grįš stipriai apsvaigęs, bandys vairuoti, taps agresyvus, neteks sąmonės ar grasins sau. Užrašytas planas sumažina tikimybę, kad baimės akimirką bandysi vienas suvaldyti tai, kam reikia skubios pagalbos.

Svarbu ir praktiniai dalykai: kur gali išeiti su vaikais, kas turi atsarginį raktą, kur laikomi dokumentai, ar telefonas įkrautas, kas gali atvažiuoti. Tai nėra dramatizavimas. Saugumo planas reikalingas tam, kad krizėje nereikėtų improvizuoti.

13. Padėk gydymo logistikai, bet palik atsakomybę žmogui

Registracija, siuntimas, kelionė ir dokumentai gali būti reali kliūtis, ypač kai žmogus išsekęs ar gėdijasi. Artimasis gali padėti surasti informaciją, užrašyti telefono numerį, nuvežti ar kartu paskambinti. Tokia pagalba sumažina praktinę trintį.

Vis dėlto gydymo sprendimai, atvirumas specialistui ir kasdienis dalyvavimas negali būti atliekami už kitą žmogų. Jei tu nuolat skambini, meluoji specialistui už jį ar tempi į konsultacijas žmogų, kuris vėliau viską neigia, verta su pačiu specialistu aptarti, kaip padėti veiksmingiau ir neperimti viso proceso.

12. Tikėjimas neturi tapti spaudimo priemone

Religinė kalba gali padėti išlaikyti viltį ir bendruomenę, tačiau ji gali ir žeisti, jei naudojama gėdinti: „jei tikrai tikėtum, negertum“, „daugiau melskis ir viskas praeis“. Priklausomybė gali reikalauti medicininės, psichologinės ir socialinės pagalbos, o tikėjimas gali šias pastangas palaikyti.

Artimojo dvasinis kelias nėra dar vienas dalykas, kurį turi kontroliuoti. Gali melstis už žmogų, siūlyti pokalbį su dvasininku ar bendruomenę, bet gydymo sprendimai turi remtis saugumu, realia situacija ir kvalifikuota pagalba.

Žmogaus Keliu principas

Tikėjimas gali padėti išlaikyti viltį ir atsakomybę, tačiau neturi pakeisti reikalingo gydymo.

Žmogaus Keliu priklausomybių temose krikščionišką perspektyvą pateikia kaip galimą prasmės, bendruomenės, atleidimo ir atsakomybės šaltinį. Ji neturi būti naudojama žmogui gėdinti, medicininei rizikai neigti ar profesionaliai pagalbai atidėti. Jei priklausomybė ar abstinencija kelia pavojų sveikatai, prioritetas yra saugumas ir kvalifikuota pagalba.

Dažniausi klausimai

Ką žmonės dažniausiai nori žinoti

Kada geriausia pradėti pokalbį?

Kai žmogus kiek įmanoma blaivus ir situacija nėra aktyvi krizė. Jei jis agresyvus ar stipriai apsvaigęs, pirmiau pasirūpink saugumu.

Ar turėčiau grąžinti jo skolas?

Automatinis skolų dengimas gali sumažinti natūralias problemos pasekmes ir palaikyti elgesį. Sprendimą verta sieti su saugumu, šeimos interesais ir aiškiu gydymo planu, o sudėtingais atvejais – su finansine ar teisine konsultacija.

Ką daryti, jei jis kategoriškai atsisako gydymo?

Gali keisti tai, ką kontroliuoji pats: ribas, pinigų prieigą, vaikų saugumą, problemos dengimą ir savo pagalbos sistemą. RPLC konsultuoja ir artimuosius.

Ar galiu priversti žmogų pasveikti?

Ne. Gali didinti saugumą, aiškiai įvardyti pasekmes ir palengvinti priėjimą prie gydymo, bet negali kontroliuoti kito suaugusio žmogaus ilgalaikių pasirinkimų.

Ar rūpinimasis savimi nėra egoizmas?

Ne. Išsekęs ir nuolat krizėje gyvenantis artimasis dažnai priima prastesnius sprendimus. Tavo sveikata, darbas, vaikai ir socialinis gyvenimas taip pat turi vertę.

Patikimi šaltiniai

Kur tikrinta informacija

Sveikatos ir priklausomybių temose pirmenybę teikiame oficialioms gydymo įstaigoms, visuomenės sveikatos institucijoms ir mokslu grįstiems šaltiniams. Nuorodų turinys ir paslaugų sąlygos laikui bėgant gali keistis.

Toliau

Grįžk į Priklausomybių centrą

Pasirink kitą priklausomybės temą, pagalbą sau arba pagalbą artimam žmogui.

Priklausomybių centras
Pagalba artimajam Naujausi straipsniai 3 atrinkti