Didelė yra kova, dieviškas yra darbas; tai už karalystę, laisvę, laimę, laisvę nuo perturbacijų.
Apie autorių
Epiktetas (apie 50–135) buvo stoikų filosofas, kurio mokymą užrašė jo mokinys Arianas.
Ieškok Žmogaus Keliu
Rašyk klausimą ar temą, pavyzdžiui: „nerimas“, „kaip atleisti“, „Mozė“ ar „malda už šeimą“.
Žmogaus Keliu
Dienos citata ir atrinktos mintys
Kategorijos citatos
Šioje kolekcijoje – 16 atrinktų citatų.
Visos citatos →Atrinktos, patikrintos ir pagal jūsų filtrus rodomos mintys.
Didelė yra kova, dieviškas yra darbas; tai už karalystę, laisvę, laimę, laisvę nuo perturbacijų.
Epiktetas (apie 50–135) buvo stoikų filosofas, kurio mokymą užrašė jo mokinys Arianas.
Bet jei skaitydami kreipiatės į tinkamą pabaigą, kas tai yra daugiau nei ramus ir laimingas gyvenimas ([gr. eusoia])?
Epiktetas (apie 50–135) buvo stoikų filosofas, kurio mokymą užrašė jo mokinys Arianas.
O dabar panagrinėkime žmogaus laimę, taip pat valstybės, kurioje gimsta tokia būtybė kaip jis, laimę.
Sokratas (apie 470–399 pr. Kr.) nepaliko raštų; jo idėjos žinomos daugiausia iš Platono ir Ksenofonto kūrinių.
Žmogaus tobulumu mes turime omenyje ne žmogaus kūną, o jo sielą; nes laimę vadiname Sielos darbu.
Aristotelis (384–322 pr. Kr.) rašė apie etiką, logiką, politiką, gamtą ir meną.
Taigi Laimė akivaizdžiai yra kažkas galutinio ir savarankiško, nes yra visų dalykų, kurie yra ir gali būti padaryti, pabaiga.
Aristotelis (384–322 pr. Kr.) rašė apie etiką, logiką, politiką, gamtą ir meną.
Ir būtent čia tobulumo ir kultūros žmogus susiduria akis į akį su darbininku, kuris tarnauja jo džiaugsmui.
Oscaras Wilde’as (1854–1900) garsėjo romanu, pjesėmis, eseistika ir taikliais paradoksais apie visuomenę bei meną.
MARGARET (tęsia) Jis myli mane - ne - jis myli mane - ne - (Su maloniu džiaugsmu nuplėšia paskutinį lapą.) Jis myli mane!
Johannas Wolfgangas von Goethe (1749–1832) buvo vienas svarbiausių vokiečių literatūros kūrėjų, taip pat domėjęsis gamtos mokslais.
Jo tėvynainiai jį pagerbė per visą gyvenimą ir palaidojo jį taip, lyg jis būtų buvęs karaliumi, pradžiuginusiu savo žmones.
Voltaire’as (1694–1778), tikrasis vardas François-Marie Arouet, gynė proto, tolerancijos ir žodžio laisvės idealus.
Ketvirta, dėl nuopelnų pareigų kitiems: natūralus tikslas, kurį turi visi žmonės, yra jų pačių laimė.
Immanuelis Kantas (1724–1804) nagrinėjo pažinimo ribas, moralę, laisvę ir estetiką.
Taip aš suvokiau, kad abejonių, nenuoseklumo, liūdesio ir panašių dalykų Dieve negalima rasti, nes aš pats būčiau laimingas, būdamas nuo jų laisvas.
René Descartes’as (1596–1650) padėjo pagrindus analitinei geometrijai ir moderniajam racionalizmui.
Manome, kad šios tiesos yra savaime suprantamos, kad visi žmonės yra lygūs, kad jiems Kūrėjas suteikė tam tikras neatimamas teises, kad tarp jų yra gyvenimas, laisvė ir laimės siekimas.
Thomas Jeffersonas (1743–1826) buvo valstybės veikėjas ir intelektualas; jo palikimas vertinamas ir kritiškai dėl vergvaldystės.
Labai nedaug reikia, kad gyvenimas būtų laimingas; visa tai yra jūsų viduje, jūsų mąstymo būdu.
Markas Aurelijus (121–180) buvo Romos imperatorius ir stoicizmo atstovas, parašęs asmeninius filosofinius užrašus „Meditacijos“.