Be to, trys ankstesnės maksimos buvo pagrįstos savarankiško mokymo tęstinumu.
Apie autorių
René Descartes’as (1596–1650) padėjo pagrindus analitinei geometrijai ir moderniajam racionalizmui.
Ieškok Žmogaus Keliu
Rašyk klausimą ar temą, pavyzdžiui: „nerimas“, „kaip atleisti“, „Mozė“ ar „malda už šeimą“.
Žmogaus Keliu
Dienos citata ir atrinktos mintys
Kategorijos citatos
Šioje kolekcijoje – 124 atrinktų citatų.
Visos citatos →Atrinktos, patikrintos ir pagal jūsų filtrus rodomos mintys.
Be to, trys ankstesnės maksimos buvo pagrįstos savarankiško mokymo tęstinumu.
René Descartes’as (1596–1650) padėjo pagrindus analitinei geometrijai ir moderniajam racionalizmui.
Nes gerai, nesvarbu, ar esame pabudę, ar miegantys, niekada neturėtume leisti savęs įtikinti dėl ko nors tiesos, nebent tai įrodytų mūsų protas.
René Descartes’as (1596–1650) padėjo pagrindus analitinei geometrijai ir moderniajam racionalizmui.
Ir vis dėlto mokiausi vienoje garsiausių Europos mokyklų, kurioje, maniau, turi būti mokytų vyrų, jei tokių kur būtų.
René Descartes’as (1596–1650) padėjo pagrindus analitinei geometrijai ir moderniajam racionalizmui.
Ir, žinoma, mūsų amžius man pasirodė toks pat klestintis ir toks pat vaisingas galingais protais, kaip ir bet kuris ankstesnis.
René Descartes’as (1596–1650) padėjo pagrindus analitinei geometrijai ir moderniajam racionalizmui.
Juk neužtenka turėti veržlaus proto; pagrindinis reikalavimas yra teisingai jį taikyti.
René Descartes’as (1596–1650) padėjo pagrindus analitinei geometrijai ir moderniajam racionalizmui.
Ir vienu žodžiu, jei pasaulyje yra koks nors darbas, kurio negali taip gerai užbaigti kitas, kaip tas, kuris jį pradėjo, tai yra tas, kurį aš dirbu.
René Descartes’as (1596–1650) padėjo pagrindus analitinei geometrijai ir moderniajam racionalizmui.
Vienintelis planas, kaip atsikratyti visų praeities įsitikinimų, yra toks, kurio neturėtų priimti kiekvienas.
René Descartes’as (1596–1650) padėjo pagrindus analitinei geometrijai ir moderniajam racionalizmui.
Valia suvokiama kaip gebėjimas apsispręsti veikti pagal tam tikrų dėsnių sampratą.
Immanuelis Kantas (1724–1804) nagrinėjo pažinimo ribas, moralę, laisvę ir estetiką.
Kas kita gali būti valios laisvė, jei ne autonomija, tai yra valios savybė būti įstatymu sau?
Immanuelis Kantas (1724–1804) nagrinėjo pažinimo ribas, moralę, laisvę ir estetiką.
Tada moralė susideda iš visų veiksmų nukreipimo į įstatymą, kuris vienintelis gali padaryti tikslų karalystę.
Immanuelis Kantas (1724–1804) nagrinėjo pažinimo ribas, moralę, laisvę ir estetiką.
Nes šiuo atveju galime nesunkiai atskirti, ar veiksmas, atitinkantis pareigą, yra padarytas nuo pareigos, ar iš savanaudiško požiūrio.
Immanuelis Kantas (1724–1804) nagrinėjo pažinimo ribas, moralę, laisvę ir estetiką.
Atitinkamai hipotetinis imperatyvas tik sako, kad veiksmas yra tinkamas tam tikram tikslui, galimam ar realiam.
Immanuelis Kantas (1724–1804) nagrinėjo pažinimo ribas, moralę, laisvę ir estetiką.