Citatos

Atitinkamai, veiksmas buvo padarytas ne iš pareigos ar tiesioginio polinkio, o tik savanaudiškai.

Leidžiamas veiksmas, atitinkantis valios savarankiškumą; tas, kuris su tuo nesutinka, yra draudžiamas.

Kita vertus, tai pareiga išlaikyti savo gyvybę; ir, be to, kiekvienas taip pat turi tiesioginį polinkį tai daryti.

Kaip įstatymas, mes taip pat jam taikomi nepasitarę su savimeile; kaip mes patys sau primetėme, tai yra mūsų valios rezultatas.

Kadangi veiksmų išskaičiavimas iš principų reikalauja proto, valia yra ne kas kita, kaip praktinis protas.

Taip pat kartu su Hutchesonu užuojautos principą kitų laimei turime priskirti pagal jo numatytą moralinį jausmą.

Lygiai tas pats, lyg aš siekčiau išsiaiškinti, kaip galima pati laisvė kaip valios priežastingumas.

Mat maksima neturi moralinės reikšmės, būtent, kad tokie veiksmai turi būti atliekami iš pareigos, o ne iš polinkio.

Apie interesus, susijusius su moralės idėjomis, galutinai apibrėžtą moralės sampratą sumažinome iki laisvės idėjos.

Tačiau tokiu būdu, nuolat tiriant būklę, proto pasitenkinimas tik vis labiau atidedamas.

Daug sunkiau padaryti šį skirtumą, kai veiksmas atitinka pareigą, o subjektas turi ne tik tiesioginį polinkį į tai.

Bet greitai man aišku, kad tokia maksima vis tiek bus pagrįsta tik pasekmių baime.