1. Ką reiškia žodis „kanonas“?
Kanonas religiniame kontekste reiškia tekstų rinkinį, kurį bendruomenė laiko norminiu jos tikėjimui ir gyvenimui. Biblijos kanonas nesusiformavo tuo pačiu momentu, kai buvo parašyta paskutinė knyga. Tekstai buvo skaitomi, kopijuojami, naudojami liturgijoje, cituojami mokyme ir palaipsniui jų statusas bendruomenėse tapo aiškesnis.
Todėl klausimas „kas sudėjo Bibliją?“ yra sudėtingesnis nei vieno žmogaus ar vieno susirinkimo atsakymas. Krikščioniškų raštų priėmimas vyko istorijoje, o skirtingos tradicijos šią istoriją aiškina per savo Bažnyčios autoriteto ir tradicijos sampratą.
2. Hebrajiška Biblija ir Septuaginta
Senojo Testamento kanono skirtumai glaudžiai susiję su skirtingomis tekstinėmis tradicijomis. Hebrajiškos Biblijos rinkinys ir graikiškoji Septuaginta nėra identiški pagal knygų apimtį bei tvarką. Ankstyvojoje krikščionybėje graikiški raštai buvo plačiai naudojami, todėl Septuagintos tradicija svarbi tiek katalikų, tiek stačiatikių kanono istorijai.
Tai nereiškia, kad galima visą kanono istoriją redukuoti į vieną paprastą konfliktą. Tekstų perdavimo, vietinių bažnyčių naudojimo ir autoriteto klausimai buvo įvairūs. Profesionalus aiškinimas turėtų parodyti pagrindines linijas, o ne sukurti mitą, kad viena grupė vienu sprendimu „pridėjo“ ar „išėmė“ visas ginčijamas knygas.
3. Katalikų kanonas
Katalikų tradicija priima Senojo Testamento knygas, tarp kurių yra ir vadinamosios deuterokanoninės knygos, pavyzdžiui, Tobito, Juditos, Išminties, Siracido, Barucho ir Makabiejų knygos bei tam tikros Esteros ir Danieliaus dalys. Tridento susirinkimo dokumentuose pateikiamas katalikiškas kanoninių knygų sąrašas.
Katalikų Biblijos centre šias knygas derėtų žymėti ne kaip „priedą“, o kaip pilną katalikų Senojo Testamento dalį. Tuo pat metu reikia nurodyti, kad protestantų tradicijoje jų statusas yra kitoks.
4. Stačiatikių kanonas
Stačiatikių tradicijoje vartojamas ilgesnis Senojo Testamento kanonas, glaudžiai susijęs su Septuaginta. Orthodox Church in America aiškina, kad knygos, kurias protestantų tradicija dažnai vadina apokrifais, stačiatikių priimamos kaip Senojo Testamento dalis. Tiksli sudėtis tarp atskirų ortodoksų tradicijų gali turėti niuansų.
Todėl mūsų puslapiuose vartosime atsargią formuluotę „stačiatikių tradicijoje“ ir, kur reikia, nurodysime konkretų oficialų šaltinį. Nederėtų apsimesti, kad visos Rytų krikščionių tradicijos visais kanono niuansais yra identiškos.
5. Protestantų tradicija
Dauguma protestantų Biblijų Senajame Testamente naudoja trumpesnį knygų rinkinį, atitinkantį hebrajiško kanono knygas, nors jų suskirstymas ir eilės tvarka gali skirtis. Reformacijos laikotarpiu dalis kitų senųjų žydų ir krikščionių raštų buvo spausdinama atskiroje „Apokrifų“ dalyje, o daugelyje šiuolaikinių protestantiškų leidimų jų apskritai nėra.
Svarbu nekurti karikatūros, kad protestantai „neturi dalies Biblijos“ be paaiškinimo, arba kad katalikai „pridėjo knygų“. Teisingiau parodyti, kad tradicijos remiasi skirtinga kanono istorijos ir Bažnyčios autoriteto samprata.
6. Ką tai reiškia paprastam skaitytojui?
Jei matai skirtingą knygų skaičių dviejuose Biblijos leidimuose, pirmiausia patikrink, kokiai tradicijai leidimas priklauso. Tai nėra spausdinimo klaida. Skirtumas daugiausia liečia Senąjį Testamentą; keturios Evangelijos, Apaštalų darbai, Naujojo Testamento laiškai ir Apreiškimas pagrindinėse krikščioniškose tradicijose sudaro bendrą Naujojo Testamento branduolį.
Žmogaus Keliu knygų kataloge kiekvieną ginčijamo statuso knygą verta pažymėti skaidria etikete: „katalikų kanone“, „stačiatikių kanone“, „protestantų leidimuose paprastai nekanoninė“. Taip lankytojas gauna informaciją ir nėra stumiamas į vieną tradiciją slapta.
Žmogaus Keliu principas
Skaityti Bibliją reiškia gerbti ir tekstą, ir jo kontekstą.
Žmogaus Keliu Bibliją pristato iš krikščioniškos perspektyvos, tačiau ten, kur svarbus istorinis, literatūrinis ar kanono klausimas, aiškiai atskiriame tikėjimo interpretaciją nuo akademinio konteksto ir skirtingų krikščioniškų tradicijų.
Dažniausi klausimai
Ką žmonės dažniausiai nori žinoti
Kodėl protestantų ir katalikų Biblijos skiriasi?
Pagrindinis skirtumas yra Senojo Testamento kanone ir susijęs su skirtinga kanono formavimosi bei Septuagintos tekstų vertinimo tradicija.
Ar Naujasis Testamentas irgi labai skiriasi?
Pagrindinėse katalikų, stačiatikių ir protestantų tradicijose Naujojo Testamento 27 knygų rinkinys iš esmės yra bendras.
Kurią Bibliją naudos Žmogaus Keliu?
Turinio centre aiškiai žymėsime tradicinius skirtumus. Pilną lietuvišką vertimo tekstą publikuosime tik turėdami aiškias teises konkrečiam leidimui.
Patikimi šaltiniai
Kur tikrinta informacija
Sveikatos ir priklausomybių temose pirmenybę teikiame oficialioms gydymo įstaigoms, visuomenės sveikatos institucijoms ir mokslu grįstiems šaltiniams. Nuorodų turinys ir paslaugų sąlygos laikui bėgant gali keistis.
Toliau
Grįžk į Biblijos centrą
Pasirink kitą Biblijos knygų, žmonių, istorijų ar temų kryptį.
