Pereiti prie turinio

Biblijos pirmoji didžioji dalis

Senasis Testamentas

Senasis Testamentas pasakoja ne vien apie „senus laikus“. Jame formuojasi kūrimo, nuopuolio, sandoros, išėjimo, įstatymo, karalystės, tremties, išminties, teisingumo ir vilties temos, kurios nuolat grįžta Naujajame Testamente.

Evergreen vadovas•4 min. skaitymo•Šaltiniai pateikti puslapio apačioje

1. Didysis pasakojimo karkasas

Senojo Testamento pasakojimas prasideda kūrimu ir žmonijos sužeistumo vaizdiniais, pereina prie Abraomo šeimos pašaukimo, Izraelio išėjimo iš Egipto, sandoros, gyvenimo pažadėtoje žemėje, karalystės, padalijimo, tremties ir sugrįžimo. Ne visos knygos išdėstytos kaip tiesinė kronika, tačiau šie orientyrai padeda suprasti, kurioje istorijos vietoje atsiduria konkretus tekstas.

Šis karkasas padeda ir skaityti pranašus. Pranašas prieš Asirijos grėsmę, Babilono tremties metu ir po sugrįžimo kalba skirtingoje situacijoje. Tas pats žodis „viltis“ įgauna kitokį konkretų turinį, kai žinome, ką bendruomenė buvo praradusi.

2. Tora – penkios pirmosios knygos

Pradžios, Išėjimo, Kunigų, Skaičių ir Pakartoto Įstatymo knygos sudaro Torą arba Penkiaknygę. Jose yra pasaulio ir patriarchų pasakojimai, išėjimas iš Egipto, sandora prie Sinajaus, įstatymai, dykumos kelionė ir Mozės kalbos prieš Izraeliui įžengiant į kraštą.

Toroje pasakojimas ir įstatymas yra persipynę. Įstatymus būtina skaityti kaip sandoros tautos gyvenimo dalį, o krikščionišką jų taikymą vertinti per Naujojo Testamento interpretaciją. Vienodas pažodinis visų senovės Izraelio teisinių nuostatų perkėlimas į šiandieną neatitiktų paties Naujojo Testamento diskusijų apie Įstatymą.

3. Istorinės knygos ir karalystė

Jozuės, Teisėjų, Samuelio, Karalių ir kitos istorinės knygos pasakoja apie Izraelio gyvenimą žemėje, teisėjų laikotarpį, monarchijos susikūrimą, Dovydą, Saliamoną, karalystės skilimą ir nuosmukį. Pasakojimuose nuolat kartojasi klausimas, ką reiškia ištikimybė Dievui, kai politinė galia, baimė ir interesai stumia priešinga kryptimi.

Šios knygos nėra vien neutrali politinių faktų kronika. Jos teologiškai interpretuoja istoriją. Todėl naudinga atskirti du klausimus: ką pasakoja tekstas apie įvykį ir kokią prasmę pasakotojas tam įvykiui suteikia.

4. Psalmės ir išminties knygos

Psalmynas suteikia kalbą maldai – nuo garbinimo iki gilaus skundo. Patarlės moko praktinės išminties, Jobas ginčija supaprastintą kančios formulę, o Mokytojas kelia klausimus apie laikinumą, darbą, malonumą ir mirtį. Šios knygos rodo, kad biblinis tikėjimas nėra vien atsakymų rinkinys; jame yra vietos gedului, protestui ir nežinojimui.

Išminties tekstų tarpusavio dialogas yra labai svarbus. Jei skaitytume tik atskiras Patarlių eilutes, galėtume susidaryti įspūdį, kad išmintingas elgesys visada garantuoja vienodą rezultatą. Jobas parodo, kodėl tokia formulė nepakankama.

5. Pranašai – teisingumas, teismas ir viltis

Pranašai kalba prieš stabmeldystę, socialinę neteisybę, smurtą ir veidmainišką religingumą. Jie taip pat skelbia teismą ir ateities atkūrimo viltį. Norint juos suprasti, būtina žinoti Asirijos, Babilono ir Persijos imperijų vaidmenį bei Izraelio ir Judo karalysčių istoriją.

Krikščionys dalį pranašiškų tekstų skaito mesijiškai ir sieja su Jėzumi. Tuo pat metu tekstas turėjo reikšmę ir pirmiesiems klausytojams. Atsakingas aiškinimas parodo abu lygmenis, o ne ištrina pradinį istorinį kontekstą.

6. Kaip Senasis Testamentas siejasi su Jėzumi?

Naujasis Testamentas nuolat cituoja ir perinterpretuoja Senojo Testamento vaizdinius: išėjimą, sandorą, Dovydo karalystę, šventyklą, auką, išmintį, pranašus ir žmogaus sūnaus vaizdinį. Todėl Jėzaus istorijos neįmanoma pilnai suprasti nežinant ankstesnio biblinio pasakojimo.

Tačiau ryšio nereikėtų ieškoti kaip slapto kodo kiekvienoje smulkmenoje. Stipriausios jungtys kyla ten, kur jas rodo pats Naujasis Testamentas arba kur tema nuosekliai plėtojama per visą Biblijos pasakojimą.

Žmogaus Keliu principas

Skaityti Bibliją reiškia gerbti ir tekstą, ir jo kontekstą.

Žmogaus Keliu Bibliją pristato iš krikščioniškos perspektyvos, tačiau ten, kur svarbus istorinis, literatūrinis ar kanono klausimas, aiškiai atskiriame tikėjimo interpretaciją nuo akademinio konteksto ir skirtingų krikščioniškų tradicijų.

Dažniausi klausimai

Ką žmonės dažniausiai nori žinoti

Ar Senasis Testamentas krikščioniui vis dar svarbus?

Taip. Jis sudaro didžiąją krikščioniškos Biblijos dalį ir yra būtinas norint suprasti Jėzaus, Evangelijų ir Naujojo Testamento kalbą.

Ar visi Senojo Testamento įstatymai tiesiogiai galioja šiandien?

Krikščionys jų netaiko vienodai. Naujojo Testamento tekstai ir skirtingos tradicijos aiškina, kaip sandoros įstatymai siejasi su krikščionišku gyvenimu.

Kodėl Senojo Testamento knygų skaičius skiriasi?

Dėl skirtingų kanono tradicijų, ypač dėl Septuagintos ir deuterokanoninių knygų statuso.

Patikimi šaltiniai

Kur tikrinta informacija

Sveikatos ir priklausomybių temose pirmenybę teikiame oficialioms gydymo įstaigoms, visuomenės sveikatos institucijoms ir mokslu grįstiems šaltiniams. Nuorodų turinys ir paslaugų sąlygos laikui bėgant gali keistis.

Toliau

Grįžk į Biblijos centrą

Pasirink kitą Biblijos knygų, žmonių, istorijų ar temų kryptį.

Biblijos centras
Biblija Naujausi straipsniai 3 atrinkti