1. Biblija nėra viena vienodo žanro knyga
Biblija yra biblioteka. Joje yra pasakojimų, teisės tekstų, poezijos, išminties, pranašystės, Evangelijų, laiškų ir apokaliptinės literatūros. Skaityti Psalmę taip, lyg ji būtų techninė instrukcija, arba apokaliptinį simbolį taip, lyg jis būtų laikraščio data, reiškia ignoruoti žanrą.
Žanras padeda suprasti autoriaus komunikacijos būdą. Poezija naudoja metaforas, pasakojimas gali aprašyti veiksmą jo nepatvirtindamas, laiškas atsako konkrečiai bendruomenei, o palyginimas kuria vaizdinį. Tai nėra būdas „išsisukti“ nuo teksto, bet būdas jį gerbti.
2. Nuo ko pradėti, jei niekada neskaičiau
Pradedančiajam dažnai verta pradėti nuo Evangelijos, nes krikščionybės centre yra Jėzus. Morkaus Evangelija trumpesnė ir dinamiška, Luko – platesnė, daug dėmesio skiria atstumtiesiems ir istoriniam pasakojimui. Perskaičius Evangeliją galima pereiti prie Apaštalų darbų, kelių Naujojo Testamento laiškų ir pasirinktų Senojo Testamento knygų.
Nebūtina pirmą kartą skaityti nuo Pradžios iki Apreiškimo be pertraukos. Toks planas kai kuriems tinka, tačiau daug pradedančiųjų stringa sudėtingose Įstatymo ar genealogijų dalyse. Geriau išlaikyti supratimą ir ritmą, o vėliau plėsti skaitymą.
3. Penki klausimai kiekvienai pastraipai
Pirmas klausimas – kas vyksta? Antras – kas kalba ir kam? Trečias – kokia problema ar tema sprendžiama? Ketvirtas – kaip šis tekstas susijęs su tuo, kas yra prieš ir po jo? Penktas – ką galiu atsakingai iš to išmokti šiandien? Tokia seka apsaugo nuo skuboto pritaikymo.
Papildomai verta klausti, ar tekste yra aprašymas, ar nurodymas. Biblija pasakoja ir apie melą, smurtą, neištikimybę bei blogus sprendimus. Vien faktas, kad veikėjas kažką padarė, nereiškia, kad skaitytojas kviečiamas tai kartoti.
4. Istorinis ir kultūrinis kontekstas
Senovės Artimųjų Rytų, Izraelio, Graikijos ir Romos pasaulis daug kuo skyrėsi nuo šiandienos Lietuvos. Šeimos struktūra, vergovė, ekonomika, politika, kalba, religinės praktikos ir socialinis statusas turėjo kitokią reikšmę. Kai nežinome konteksto, lengva į tekstą įdėti XXI amžiaus prielaidas.
Kontekstas nereiškia, kad viskas tampa reliatyvu. Jis padeda tiksliau suprasti, kokį teiginį tekstas iš tikrųjų daro. Patikimi Biblijos žodynai, komentarai ir akademiniai įvadai gali būti naudingi, ypač sprendžiant sudėtingas vietas.
5. Viena eilutė nėra visas mokymas
Populiarios citatos dažnai keliauja socialiniuose tinkluose be konteksto. Kai kurios vis tiek perteikia gerą mintį, bet kartais prasmė pasikeičia kardinaliai. Todėl prieš statant svarbią doktriną ar gyvenimo sprendimą ant vieno sakinio verta perskaityti visą argumentą ir palyginti su kitais bibliniais tekstais.
Tai ypač svarbu temoms, kur žmonės lengvai manipuliuojami – pinigams, paklusnumui autoritetui, gydymui, seksualumui ar „pranašystėms“. Atsakingas skaitymas ieško bendro Biblijos liudijimo ir nepriverčia teksto tarnauti iš anksto pasirinktai išvadai.
6. Sunkūs, smurtiniai ir morališkai nepatogūs tekstai
Biblijoje yra tekstų, kurie šiuolaikiniam skaitytojui kelia rimtų moralinių klausimų: karas, smurtas, vergovė, patriarchalinės struktūros ir griežtos bausmės. Šių vietų nereikia slėpti ar atsakyti viena fraze. Reikia nagrinėti istorinį kontekstą, literatūrinę funkciją, teologinę raidą ir tai, kaip krikščionys skaito Senąjį Testamentą Kristaus šviesoje.
Skirtingos tradicijos ir biblistai pateikia nevienodus paaiškinimus. Profesionalus puslapis turi tai pripažinti. Tikslas nėra iš karto panaikinti kiekvieną įtampą, o parodyti, kokie yra pagrindiniai interpretavimo keliai ir jų stipriosios bei silpnosios pusės.
7. Vertimai ir kodėl jie kartais skiriasi
Biblijos vertimas visada apima sprendimus. Vieni vertimai labiau siekia išlaikyti originalo struktūrą, kiti – perteikti prasmę sklandesne šiuolaikine kalba. Todėl tam tikrose eilutėse žodžiai gali skirtis, nors bendra mintis išlieka panaši.
Kai svarbus konkretus terminas, naudinga palyginti kelis patikimus vertimus ir, jei reikia, pasitelkti originalo kalbos žodynus per patikimus akademinius įrankius. Tačiau pradedančiajam nereikia mokėti hebrajų ar graikų kalbos, kad galėtų prasmingai skaityti Bibliją.
8. Skaitymo planas, kurį galima išlaikyti
Vietoj didelio pažado „perskaitysiu visą Bibliją per mėnesį“ pasirink realų ritmą. Pavyzdžiui, vienas Evangelijos skyrius per dieną, penkias dienas per savaitę. Užrašyk vieną pastebėjimą, vieną klausimą ir vieną pritaikymo mintį. Kartą per savaitę grįžk prie užrašų.
Kai susiformuoja įprotis, galima pridėti Psalmę, Senojo Testamento pasakojimą ar laišką. Tikslas nėra surinkti kuo daugiau perskaitytų skyrių, o auginti gebėjimą suprasti tekstą ir matyti didesnę biblinę istoriją.
Žmogaus Keliu principas
Pirma suprask tekstą, tik tada pritaikyk jį sau.
Viena graži citata negali pakeisti konteksto. Žmogaus Keliu Biblijos turinys bus kuriamas taip, kad skaitytojas matytų ne tik eilutę, bet ir istoriją, žanrą bei platesnę mintį.
Dažniausi klausimai
Ką žmonės dažniausiai nori žinoti
Nuo kurios Biblijos knygos geriausia pradėti?
Jei domiesi krikščionybe pirmą kartą, praktiškas pasirinkimas yra Morkaus arba Luko Evangelija, nes jos tiesiogiai supažindina su Jėzaus gyvenimu ir mokymu.
Ar reikia Bibliją suprasti pažodžiui?
Reikia gerbti tai, ką konkretus tekstas siekia pasakyti, tačiau „pažodžiui“ nėra vienodas metodas visiems žanrams. Poezija, palyginimai, apokaliptika ir istorinis pasakojimas komunikuoja skirtingais būdais.
Ką daryti, jei Biblijoje randu prieštaravimą?
Pirmiausia tiksliai įvardyk tekstus, patikrink vertimą, kontekstą ir žanrą. Kai kurioms įtampoms yra geri paaiškinimai, dėl kitų išlieka mokslinė ar teologinė diskusija.
Ar Žmogaus Keliu turės pilną Biblijos tekstą?
Tik tada, jei konkretaus lietuviško vertimo naudojimo teisės tai aiškiai leis arba bus gauta reikiama licencija. Autorių teisių saugomo teksto nekopijuosime be leidimo.
Patikimi šaltiniai
Kur tikrinta informacija
Biblijos skaitymo metodą grindžiame literatūriniu, istoriniu ir teologiniu kontekstu. Konkrečių tekstų aiškinimuose nurodysime, kur egzistuoja reikšmingos interpretacijų alternatyvos.
Toliau
Grįžk į Tikėjimo centrą
Toliau gali rinktis maldą, krikščionybės pagrindus arba pereiti į atskirą Biblijos centrą.
