Autentiškumas pagal egzistencializmą nėra bandymas visada elgtis spontaniškai ar nekreipti dėmesio į kitus. Tai gebėjimas pripažinti, kad jūsų gyvenimo krypties niekas kitas iki galo nepasirinks už jus, ir sąmoningai prisiimti atsakomybę už tai, ką renkatės. Todėl klausimas „ar gyvenu savo gyvenimą?“ dažnai nėra patogus. Jis paliečia darbą, santykius, šeimos lūkesčius, pinigus, statusą ir net tai, kaip įsivaizduojame save.
Ką verta pasiimti iš šio straipsnio
- Autentiškumas nėra spontaniškas elgesys – tai atsakomybės už savo pasirinkimus pripažinimas.
- Vienas nepatogus sprendimas dar neįrodo, kad gyvenate svetimą gyvenimą; svarbūs pasikartojantys modeliai.
- Klausimas „ką pagalvos kiti?“ gali parodyti, kad sprendimą labiau valdo išorinis pritarimas nei jūsų vertybės.
- Autentiškumą galima tikrinti mažais veiksmais, negriaunant viso gyvenimo iš karto.
Šiame straipsnyje sužinosite, kaip egzistencializmas aiškina autentiškumą, kokie požymiai gali rodyti, kad gyvenate pagal primestą scenarijų, ir kaip praktiškai atskirti savo norą nuo baimės, įpročio ar noro įtikti. Tikslas nėra per vieną dieną pakeisti visą gyvenimą. Svarbiau išmokti tiksliau matyti savo pasirinkimus ir pradėti nuo vieno sąžiningo veiksmo.
Ką reiškia autentiškumas pagal egzistencializmą?
Egzistencialistams žmogus nėra tik aplinkybių, charakterio ar socialinio vaidmens rezultatas. Mes visada esame tam tikroje situacijoje: turime kūną, praeitį, šeimą, kultūrą, ekonominius apribojimus ir kitų žmonių poreikius. Tačiau net ir ribotomis sąlygomis dažnai išlieka tam tikra pasirinkimo erdvė – kaip suprasti situaciją, ką pripažinti svarbiu ir kokį veiksmą atlikti.
Autentiškumas atsiranda tada, kai žmogus šios atsakomybės neužmaskuoja. Jis gali pasirinkti saugų darbą, likti sudėtinguose santykiuose ar atsisakyti rizikingo sumanymo, tačiau svarbu, kad sprendimas būtų pripažintas kaip jo paties, o ne pateiktas vien kaip „taip turėjau“.
Neautentiškumas egzistencialistine prasme nėra tiesiog melas kitiems. Dažnai tai būdas meluoti sau: apsimesti, kad neturime pasirinkimo, nors iš tikrųjų tik bijome pasekmių, nenorime nuvilti artimųjų arba esame pernelyg prisirišę prie patogaus vaidmens.
Kaip atpažinti, kad gyvenate ne savo pasirinktu gyvenimu?
Vienas požymis pats savaime nieko neįrodo. Kartais nuovargį lemia sveikata, finansinis spaudimas ar laikinas gyvenimo etapas. Vis dėlto pasikartojantys signalai gali parodyti, kad jūsų kasdienybę labiau valdo svetimi lūkesčiai nei sąmoningai pasirinktos vertybės.
Sprendimus nuolat pagrindžiate kitų reakcija
Jei dažniausias atsakymas į klausimą, kodėl kažką darote, yra „taip reikia“, „ką pagalvos kiti?“ arba „nenoriu jų nuvilti“, verta sustoti. Atsakomybė už kitus žmones yra svarbi, tačiau ji neturėtų tapti vieninteliu jūsų gyvenimo kompasu. Paklauskite: jeigu niekas šio sprendimo neįvertintų, ar vis tiek jį rinkčiausi?
Jūsų tikslai skamba įspūdingai, bet nejaudina
Karjera, aukštesnės pajamos, būstas ar pripažinimas gali būti prasmingi tikslai. Problema atsiranda tada, kai siekiate jų dėl įvaizdžio, o ne dėl to, ką jie iš tiesų suteikia jūsų gyvenimui. Galite nuoširdžiai norėti rezultato, tačiau verta įvardyti jo funkciją: saugumą, laisvę, kūrybą, pagarbą ar priklausymo jausmą.
Jaučiate nuolatinį vidinį atsiskyrimą
Neautentiškas gyvenimas nebūtinai atrodo blogas iš šalies. Žmogus gali būti produktyvus, patikimas ir sėkmingas, bet viduje jausti, kad stebi save atliekant vaidmenį. Dažnai atsiranda tuštuma, dirglumas, pavydas tiems, kurie gyvena kitaip, arba fantazijos apie „tikrąjį gyvenimą“, kuris vis prasidės vėliau.
Atidėliojate pasirinkimą, nors jau žinote, ko norite
Neapsisprendimas kartais kyla iš informacijos trūkumo. Tačiau kartais pasirinkimas atidedamas todėl, kad nenorime prisiimti jo kainos. Egzistencializmas primena: nepasirinkti taip pat yra tam tikras pasirinkimas. Likimas esamoje situacijoje gali būti racionalus, bet neturėtų būti vaizduojamas kaip visiškai nepriklausantis nuo jūsų.
Kas dažniausiai nuveda į svetimą gyvenimo scenarijų?
Žmogus mokosi gyventi tarp kitų žmonių, todėl noras priklausyti yra natūralus. Šeima gali perduoti įsitikinimus apie „gerą“ profesiją, santykius ar sėkmę. Mokykla, socialinė aplinka ir medijos sustiprina tam tikrą gyvenimo modelį. Pats modelis nebūtinai yra blogas, tačiau jis tampa problema, kai priimamas nepatikrintas.
Didelę įtaką turi ir baimė. Baimė prarasti pajamas, santykius, reputaciją ar artimųjų pritarimą gali priversti žmogų rinktis ne tai, ko jis nori, o tai, kas atrodo mažiausiai pavojinga. Egzistencialistinė perspektyva nesiūlo baimę tiesiog panaikinti. Ji kviečia ją pripažinti ir klausti, ar baimė pagrįstai riboja jūsų veiksmą, ar tapo patogiu pasiteisinimu nieko nekeisti.
Kita priežastis – susitapatinimas su vaidmeniu. „Esu geras vaikas“, „esu stiprus vadovas“, „esu tas, kuris visus išgelbsti“ – tokie apibūdinimai iš pradžių padeda orientuotis, tačiau ilgainiui gali tapti narvu. Kai vaidmuo tampa svarbesnis už žmogų, bet koks nukrypimas atrodo kaip grėsmė tapatybei.
Autentiškumas nėra „daryti, ką noriu“
Dažna klaida – autentiškumą supainioti su momentiniu jausmu. „Noriu išeiti iš darbo“, „noriu nutraukti santykius“ ar „noriu viską pradėti iš naujo“ gali būti svarbūs signalai, bet jie dar nėra pakankamas sprendimo pagrindas. Autentiškumas nereiškia, kad kiekvienas impulsas yra tikresnis už pareigą ar ilgalaikį įsipareigojimą.
Autentiškas pasirinkimas gali būti ir sunkus, nepopuliarus, reikalaujantis kantrybės. Jis remiasi ne vien noru išvengti nemalonios emocijos, bet ir tuo, ką laikote prasminga. Todėl verta atskirti tris dalykus: ko noriu dabar, ko bijau ir kam esu pasirengęs įsipareigoti. Šie atsakymai nebūtinai sutaps.
Kaip tai atrodo praktiškai
Tarkime, svarstote likti gerai apmokamame darbe. Užrašote, kad likimą palaiko finansinis saugumas, o ne vien tėvų ar kolegų pritarimas. Tada išbandote mažą veiksmą – pasikalbate su kitos srities specialistu ir įvertinate realias galimybes. Taip sprendimas tampa sąmoningas, net jei kol kas liekate dabartiniame darbe.
Kur dažniausiai suklystama
- Autentiškumą supainioti su kiekvieno impulso vykdymu.
- Manyti, kad sąmoningas gyvenimas privalo būti radikalus ir dramatiškas.
- Kaltinti save už ankstesnius sprendimus, priimtus turint mažiau informacijos.
- Ignoruoti finansinius, sveikatos ir artimųjų poreikių apribojimus.
- Tikėtis visiško užtikrintumo prieš atliekant pirmą veiksmą.
Praktinis metodas: pasirinkimo autentiškumo patikra
Jei norite ne tik apmąstyti, bet ir aiškiau įvertinti konkretų sprendimą, skirkite jam 15–20 minučių. Pasiimkite popieriaus lapą ir pasirinkite vieną temą: darbą, santykius, gyvenamąją vietą ar kitą svarbų klausimą.
- Įvardykite faktinę situaciją. Aprašykite ją be kaltinimų ir interpretacijų: ką darote, kiek laiko tai tęsiasi ir kokie realūs pasirinkimai yra prieš jus.
- Surašykite svetimus balsus. Užrašykite, ką šiuo klausimu sakytų tėvai, partneris, kolegos, draugai ar visuomenė. Tada pažymėkite, kurios iš šių nuomonių jums iš tiesų priimtinos, o kurios tik kelia kaltę.
- Įvardykite kainą. Ką prarastumėte, jei pasirinktumėte kitaip? Autentiškumas tampa realesnis, kai pripažįstate ne tik naudą, bet ir riziką, nepatogumą ar atsakomybę.
- Paklauskite apie vertybę. Kokią vertybę saugotumėte šiuo sprendimu: laisvę, artumą, kūrybą, stabilumą, sąžiningumą ar augimą? Jei atsakymas tėra noras atrodyti gerai, verta tyrinėti toliau.
- Pasirinkite mažą patikrinamą veiksmą. Neprivalote iš karto priimti galutinio sprendimo. Galite pasikalbėti su žmogumi, išbandyti naują veiklą, nustatyti ribą, atnaujinti gyvenimo aprašymą ar savaitę stebėti, kas konkrečiai kelia vidinį pasipriešinimą.
Šis metodas neveikia kaip testas, kuris paskelbia vieną teisingą atsakymą. Jo paskirtis – padėti atskirti jūsų vertybes nuo automatinio paklusimo ir parodyti, kokią atsakomybę iš tikrųjų prisiimate.
Kaip keisti kryptį negriaunant visko iš karto?
Atpažinę neautentiškumą, galite pajusti spaudimą kardinaliai pakeisti gyvenimą. Tačiau staigus sprendimas kartais būna ne autentiškumo, o nuovargio reakcija. Pradėkite nuo vietos, kurioje turite daugiausia veikimo laisvės.
Jei nuolat sakote „taip“, išbandykite vieną pagarbią ribą. Jei pasirinkote veiklą vien dėl statuso, skirkite laiko ištirti, kuri jos dalis jums vis dar prasminga. Jei gyvenate pagal šeimos scenarijų, kalbėkite ne kaltindami artimuosius, o aiškiai įvardydami, ką renkatės ir kodėl. Maži veiksmai svarbūs todėl, kad autentiškumas nėra vien mintis apie save – jis patikrinamas elgesiu.
Kartu nepamirškite materialių ir santykinių aplinkybių. Finansinis saugumas, vaikų poreikiai ar sveikata gali riboti sprendimų laiką ir mastą. Tai nereiškia, kad gyvenate neautentiškai. Sąmoningas pasirinkimas kartais yra likti dabartinėje situacijoje tam tikram laikui, kartu kuriant sąlygas būsimam pokyčiui.
Kada verta ieškoti papildomos pagalbos?
Jei abejonės lydimos ilgalaikio beviltiškumo, stipraus nerimo, depresinės nuotaikos ar minčių apie savęs žalojimą, vien filosofinio apmąstymo gali nepakakti. Tokiu atveju verta kreiptis į psichologą ar kitą kvalifikuotą specialistą. Egzistencialistinė idėja apie atsakomybę neturi tapti priežastimi kaltinti save dėl kančios, kurios šiuo metu negalite valdyti vienas.
Autentiškumas nėra nuolatinis užtikrintumas. Galite abejoti ir vis tiek rinktis sąmoningai. Esminis skirtumas tas, kad nebeslepiate nuo savęs sprendimo kainos, neperleidžiate visos atsakomybės „taip reikia“ ir leidžiate sau peržiūrėti kryptį, kai paaiškėja naujos aplinkybės.
Pabaigai: savo gyvenimas prasideda nuo sąžiningo klausimo
Atpažinti, kad gyvenate ne savo pasirinktu gyvenimu, nereiškia paskelbti visą praeitį klaida. Daugelis sprendimų buvo priimti turint tuo metu prieinamą informaciją, baimes ir pareigas. Svarbu ne teisti ankstesnį save, o pamatyti, kur šiandien vis dar elgiatės iš inercijos.
Pradėkite nuo vieno konkretaus klausimo: „Jeigu pripažinčiau, kad šis pasirinkimas yra mano, ką norėčiau jame pakeisti arba sąmoningai patvirtinti?“ Atsakymas gali būti nedidelis, tačiau jis grąžina jums veikimo galimybę. Būtent nuo tokio santykio su savo laisve ir atsakomybe prasideda autentiškesnis gyvenimas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar autentiškas žmogus turi visada daryti tai, ko nori?
Ne. Autentiškumas reiškia ne kiekvieno impulso vykdymą, o sąmoningą sprendimą pagal savo vertybes, pripažįstant pareigas, ribas ir pasekmes.
Ar gyvenimas pagal šeimos lūkesčius visada yra neautentiškas?
Ne. Šeimos vertybės gali sutapti su jūsų pačių vertybėmis. Problema kyla tada, kai jų laikotės vien iš baimės, kaltės ar noro išvengti nepritarimo.
Nuo ko pradėti, jei nežinau, ko iš tikrųjų noriu?
Pradėkite ne nuo galutinio gyvenimo plano, o nuo vienos konkrečios situacijos. Užrašykite, kas jus joje laiko, ko bijote ir kokia vertybė jums svarbiausia.
Ar reikia iš karto keisti darbą ar nutraukti santykius?
Nebūtinai. Pirmiausia įvertinkite sprendimo kainą, aplinkybes ir išbandykite mažą veiksmą, kuris suteiktų daugiau informacijos bei aiškumo.
Svarbiausia, ką verta prisiminti
- Autentiškumas reiškia sąmoningai prisiimtą santykį su savo pasirinkimais.
- Gyvenimas pagal kitų lūkesčius dažnai atpažįstamas iš nuolatinio „taip reikia“ ir vidinio atsiskyrimo.
- Laisvė nėra neribota, tačiau paprastai išlieka tam tikra veikimo ir interpretacijos erdvė.
- Sąmoningas pasirinkimas gali būti ir pasilikti, jei pripažįstate tikrąsias priežastis bei kainą.
- Pokytį saugiau pradėti nuo mažo veiksmo, kuris patikrina naują kryptį.
Ką gali padaryti dabar
- Pasirinkite vieną gyvenimo sritį, kurioje jaučiate didžiausią vidinį atsiskyrimą.
- Užrašykite, ką šiuo klausimu norite jūs ir ko iš jūsų tikisi kiti.
- Atskirkite dabartinį norą, baimę ir ilgalaikę vertybę.
- Įvardykite sprendimo kainą bei realias ribas.
- Per artimiausią savaitę atlikite vieną mažą, patikrinamą veiksmą.
- Po veiksmo įvertinkite ne tik rezultatą, bet ir tai, ar padidėjo aiškumas.
Autentiškumas prasideda tada, kai nustojame slėpti nuo savęs, kad ir nepasirinkimas yra pasirinkimas.
