Kaip atrasti savo pašaukimą? Praktinis būdas atskirti savo kryptį

Kaip atrasti savo pašaukimą, kai vienu metu veikia šeimos lūkesčiai, visuomenės nuostatos, finansiniai poreikiai ir noras gyventi prasmingai? Šis klausimas dažnai atrodo didesnis už vieną sprendimą. Juk pašaukimas nebūtinai pasirodo kaip aiški mintis ar staigus suvokimas, ką turite veikti visą likusį gyvenimą.

Dažniau jis išryškėja palaipsniui: stebint, kas jus įtraukia, kokias problemas norite spręsti, kokioje veikloje jaučiatės gyvi ir kokią kainą esate pasirengę priimti. Svarbiausia ne aklai ieškoti vienintelio „teisingo“ kelio, o išmokti atskirti savo vidinę kryptį nuo balsų, kurie jums nepriklauso.

Šiame straipsnyje rasite praktišką būdą tai padaryti. Jis nepažadės akimirksniu atrasti galutinio atsakymo, tačiau padės susidėlioti klausimus, pastebėti pasikartojančius ženklus ir mažais eksperimentais patikrinti, ar pasirinkta kryptis iš tiesų jums tinka.

Kas iš tikrųjų yra pašaukimas?

Pašaukimas dažnai suprantamas kaip viena konkreti profesija: gydytojas, mokytojas, menininkas ar verslininkas. Toks požiūris gali klaidinti. Žmogus gali jausti stiprų poreikį padėti kitiems, kurti, aiškinti sudėtingus dalykus ar telkti žmones, tačiau šį poreikį įgyvendinti skirtingose veiklose.

Pašaukimas veikiau yra pasikartojanti kryptis, kuri jungia jūsų vertybes, gebėjimus, interesus ir norą būti naudingam. Profesija gali keistis, bet tam tikras veiklos branduolys išlieka. Pavyzdžiui, vienas žmogus skirtingais gyvenimo etapais gali dirbti mokytoju, kurti mokymų programas ir konsultuoti komandų vadovus. Visose šiose veiklose kartojasi tas pats motyvas – padėti kitiems geriau suprasti ir panaudoti savo galimybes.

Todėl ieškant pašaukimo verta klausti ne tik „Kuo turiu būti?“, bet ir:

• Kokias problemas man svarbu spręsti?
• Kokį poveikį noriu daryti aplinkiniams?
• Kokioje veikloje mano stiprybės tampa prasmingos?
• Kokios temos ar užduotys nuolat sugrįžta į mano gyvenimą?

Kodėl taip sunku atskirti savo norą nuo kitų lūkesčių?

Dar vaikystėje gauname žinučių, kas yra „geras“ pasirinkimas. Vieniems šeima pabrėžia stabilumą ir prestižą, kitiems – pareigą tęsti šeimos tradiciją. Mokykloje ir aplinkoje dažnai vertinami pasiekimai, pajamos bei statusas, o ne klausimas, ar pasirinktas kelias atitinka žmogaus prigimtį.

Ilgainiui svetimi lūkesčiai gali tapti tokie pažįstami, kad juos palaikome savais. Galite manyti, kad norite tam tikro darbo, nors iš tikrųjų norite tėvų pripažinimo. Galite siekti aukštesnių pareigų ne todėl, kad trokštate atsakomybės, o todėl, kad bijote pasirodyti nepakankamai ambicingi.

Dažniausi svetimos krypties požymiai

• Sprendimas atrodo logiškas, tačiau nuolat jaučiate vidinį sunkumą.
• Daugiau galvojate, kaip atrodysite kitų akyse, nei ką iš tiesų patirsite kasdien.
• Pasiekę tikslą jaučiate ne pasitenkinimą, o trumpą palengvėjimą.
• Jūsų kalboje dažnai skamba „reikia“, „privalau“, „normalu“, bet retai – „noriu“.
• Mintis atsisakyti pasirinkto kelio kelia daugiau kaltės nei liūdesio.

Šie požymiai savaime neįrodo, kad pasirinkimas neteisingas. Kartais prasminga veikla būna sunki, o pareigos ne visada malonios. Tačiau jie gali parodyti, kad verta sustoti ir patikrinti, kieno balsu vadovaujatės.

Praktinis būdas: pašaukimo krypties patikra

Norint suprasti savo kryptį, naudinga ne laukti tobulo aiškumo, o atlikti nuoseklią savianalizę. Skirkite tam bent kelias ramesnes valandas. Atsakymus rašykite ranka arba dokumente, nes vien galvoti apie šiuos klausimus dažnai nepakanka.

1. Atskirti savo norus nuo paveldėtų scenarijų

Pradėkite nuo pasirinkimo, apie kurį šiuo metu daugiausia galvojate: profesijos, studijų, verslo idėjos, kūrybinės veiklos ar gyvenimo būdo. Lape nubrėžkite du stulpelius: „Mano priežastys“ ir „Kitų lūkesčiai“.

Pirmame stulpelyje užrašykite, ką tikitės patirti, išmokti ar sukurti. Antrame – ko iš jūsų gali tikėtis šeima, draugai, kolegos ar visuomenė. Būkite konkretūs. Vietoj „noriu būti sėkmingas“ parašykite, ką jums reiškia sėkmė: laisvą grafiką, galimybę padėti žmonėms, kūrybinę saviraišką, finansinį saugumą ar pripažinimą.

Tada kiekvieną priežastį įvertinkite klausimu: „Jei niekas apie tai nesužinotų, ar vis tiek to norėčiau?“ Atsakymas neturi būti vienareikšmis. Jūsų pasirinkime gali būti ir asmeninio noro, ir noro įtikti kitiems. Tikslas – pamatyti proporciją, o ne apkaltinti save.

2. Atpažinti, kas jus įtraukia

Pašaukimo užuominos dažnai slypi ne fantazijose apie idealų gyvenimą, o konkrečiose kasdienėse patirtyse. Prisiminę pastaruosius kelerius metus, užrašykite bent dešimt situacijų, kai veikdami buvote ypač susikaupę, smalsūs arba jautėte, kad laikas prabėgo nepastebimai.

Tai gali būti ne tik dideli projektai. Galbūt lengvai paaiškinote draugui sudėtingą temą, suplanavote renginį, pataisėte daiktą, parašėte tekstą, išklausėte žmogų ar išsprendėte konfliktą. Šiuo etapu nespręskite, ar veikla „pakankamai rimta“. Ieškokite pasikartojančio veiksmo.

Prie kiekvieno pavyzdžio atsakykite:

• Ką tiksliai tada dariau?
• Kas man patiko labiausiai?
• Kokią savo savybę naudojau?
• Ar mane įtraukė procesas, rezultatas, žmonės, tema ar iššūkis?

Jeigu kelis kartus kartojasi tokie žodžiai kaip „aiškinti“, „kurti“, „organizuoti“, „tyrinėti“, „spręsti“, „globoti“ ar „įkvėpti“, juos verta pasižymėti. Tai dar nėra galutinis atsakymas, bet gali atskleisti jūsų veikimo būdą.

3. Susieti stiprybes su realia nauda

Pašaukimas nėra vien tai, ką mėgstate. Svarbu ir tai, ką galite išmokti daryti gerai bei kaip jūsų gebėjimai gali būti naudingi kitiems. Todėl sudarykite tris sąrašus: „Man sekasi“, „Man įdomu“ ir „Kitiems to reikia“.

„Man sekasi“ sąraše remkitės ne vien diplomais ar oficialiais pasiekimais. Įrašykite ir savybes, kurias kiti dažnai pastebi: gebėjimą išklausyti, aiškiai dėstyti mintis, pastebėti detales, išlaikyti ramybę, matyti sistemą ar pradėti darbus.

„Man įdomu“ sąrašas turėtų apimti temas, klausimus ir problemas, prie kurių grįžtate savo noru. „Kitiems to reikia“ padės išvengti spąstų, kai įdomi veikla lieka tik maloniu hobiu. Šiame etape nereikia iš karto galvoti apie rinką ar pajamas, tačiau verta pastebėti, kam jūsų gebėjimai galėtų suteikti vertę.

Pažvelkite, kur susikerta visi trys sąrašai. Būtent šioje sankirtoje gali atsirasti perspektyvi pašaukimo kryptis.

4. Įvardyti vertybes, kurių nenorite išduoti

Vertybės – tai ne gražūs žodžiai sąraše, o principai, pagal kuriuos norite gyventi ir priimti sprendimus. Pasirinkite penkias jums svarbiausias vertybes iš tokių kategorijų kaip laisvė, saugumas, kūryba, augimas, artumas, teisingumas, įtaka, ramybė, meistriškumas ar nuotykis.

Tada pabandykite jas surikiuoti nuo svarbiausios iki mažiau svarbios. Tai nelengva, tačiau būtent prioritetai padeda priimti sprendimus, kai neįmanoma turėti visko vienu metu. Pavyzdžiui, veikla gali būti kūrybiška, bet nesuteikti stabilumo. Kitas kelias gali būti prasmingas, bet reikalauti mažiau laisvės.

Klauskite savęs: „Kokios kasdienio darbo sąlygos leistų šioms vertybėms pasireikšti?“ Jeigu jums svarbi autonomija, nuolatinė mikrovadyba greičiausiai vargins. Jeigu svarbus ryšys su žmonėmis, visiškai izoliuotas darbas gali neatitikti jūsų prigimties, net jei pati tema įdomi.

Kaip atskirti tikrą kryptį nuo trumpalaikio susižavėjimo?

Ne kiekvienas stiprus noras yra pašaukimas. Kartais mus patraukia kitos profesijos įvaizdis, žmogaus, kuris ją atstovauja, gyvenimo būdas arba pažadas greitai pasijusti ypatingiems. Todėl svarbu tirti ne tik gražią veiklos idėją, bet ir jos kasdienybę.

Paklauskite žmogaus, kuris dirba jus dominančioje srityje, apie įprastą darbo dieną, sudėtingiausias užduotis, būtinas kompetencijas ir dalykus, kurių iš šalies nesimato. Skaitykite ne vien įkvepiančias istorijas, bet ir praktinius aprašymus. Įsivaizduokite ne apdovanojimą ar rezultatą, o pasikartojančius veiksmus, kuriuos reikėtų atlikti pirmadienio rytą.

Geras patikrinimas yra toks: ar ši kryptis vis dar atrodo verta dėmesio, kai į ją įtraukiate nuobodžią, sunkią ir nepatogią dalį? Pašaukimas nepašalina sunkumų, tačiau gali suteikti priežastį juos priimti.

Maži eksperimentai vietoj didelio šuolio

Vien mąstymas apie pašaukimą gali tapti dar viena atidėliojimo forma. Aiškumas dažnai atsiranda tik pradėjus veikti. Vis dėlto nebūtina iš karto mesti darbo, stoti į naują programą ar kardinaliai keisti gyvenimą.

Pasirinkite vieną tikėtiną kryptį ir suplanuokite dviejų–keturių savaičių eksperimentą. Jis gali būti toks:

• pokalbis su trimis šios srities žmonėmis;
• trumpas praktinis kursas arba savarankiškas mokymosi projektas;
• savanorystė ar pagalba organizacijoje;
• nedidelė paslauga ar projektas, kurį pasiūlytumėte kitiems;
• vienos dienos stebėjimas darbo aplinkoje;
• reguliarus kūrybinis ar tiriamasis užsiėmimas su konkrečiu rezultatu.

Eksperimento pabaigoje įvertinkite ne tai, ar viskas buvo malonu, o keturis dalykus: kiek turėjote energijos, ką išmokote, ar norėjosi tęsti ir ar patikote sau atlikdami šį vaidmenį. Taip pat užrašykite, kas nuvylė. Nusivylimas nėra nesėkmė – jis gali padėti tiksliau atmesti netinkamą variantą.

Kaip priimti sprendimą, kai aiškumo vis dar nepakanka?

Kartais net ir atlikus analizę lieka kelios įdomios kryptys. Tokiu atveju nereikia priverstinai išsirinkti vienos visam gyvenimui. Galite pasirinkti artimiausią žingsnį, kuris suteiks daugiausia informacijos ir išlaikys daugiausia galimybių ateityje.

Naudinga įvertinti kiekvieną variantą nuo vieno iki penkių pagal šiuos kriterijus:

• atitikimas jūsų vertybėms;
• galimybė panaudoti stiprybes;
• susidomėjimas kasdiene veikla;
• nauda kitiems arba sprendžiama problema;
• galimybė išbandyti kryptį mažais žingsniais;
• priimtina rizika ir gyvenimo sąlygos.

Skaičiai čia nėra objektyvi tiesa. Jie padeda iškelti į paviršių tai, ką jaučiate, ir palyginti pasirinkimus ne vien pagal prestižą ar baimę. Jeigu vienas variantas atrodo patrauklus tik dėl statuso, o kitas kelia smalsumą ir atitinka svarbias vertybes, šis skirtumas taps aiškesnis.

Ko vengti ieškant savo pašaukimo?

Laukti visiško tikrumo

Visiškas tikrumas dažnai ateina ne prieš veiksmą, o po jo. Jei lauksite, kol nebeliks baimės, galite niekada nepradėti. Pakanka tokio aiškumo, kad galėtumėte atlikti kitą protingą eksperimentą.

Manyti, kad pašaukimas turi būti malonus visą laiką

Prasmingoje veikloje taip pat būna rutinos, klaidų, kritikos ir nuovargio. Vertinkite bendrą kryptį bei santykį su sunkumais, o ne vien atskirų dienų emocijas.

Lyginti savo pradžią su kitų rezultatais

Kito žmogaus aiškus kelias gali būti daugelio metų bandymų rezultatas. Lygindami save su jo išore nematysite abejonių, nesėkmių ir aplinkybių, kurios formavo jo pasirinkimus.

Ieškoti atsakymo vien galvoje

Apie save sužinome ne tik reflektuodami, bet ir veikdami. Pokalbiai, praktika ir konkretūs projektai dažnai atskleidžia daugiau nei ilgas svarstymas apie abstrakčią „idealią“ karjerą.

Pašaukimas gali keistis kartu su jumis

Net jei šiandien atrasite prasmingą kryptį, tai nereiškia, kad privalėsite joje likti visą gyvenimą. Žmonės keičiasi, įgyja naujų gebėjimų, susiduria su kitomis problemomis ir kitaip supranta, kas jiems svarbu. Pasikeitusi kryptis nebūtinai reiškia, kad anksčiau klydote.

Galite išlaikyti tą patį pašaukimo branduolį, bet pakeisti jo formą. Noras kurti gali persikelti iš dizaino į rašymą, noras padėti – iš tiesioginio darbo su klientais į mokymų kūrimą, o interesas suprasti žmones – iš psichologijos į vadovavimą ar tyrimus.

Reguliariai, pavyzdžiui, kartą per metus, peržiūrėkite savo užrašus ir paklauskite: kas mane šiuo metu augina, kas sekina, kam noriu skirti daugiau dėmesio ir kokį mažą eksperimentą galiu atlikti toliau? Tokia praktika padeda ne prisirišti prie vienos etiketės, o išlaikyti gyvą santykį su savo kryptimi.

Pabaigai: ieškokite ne tobulo atsakymo, o tikro santykio su veikla

Kaip atrasti savo pašaukimą? Pradėkite nuo sąžiningo atskyrimo: kas jūsų pasirinkimuose kyla iš smalsumo, vertybių ir noro būti naudingam, o kas – iš baimės nuvilti ar poreikio atitikti svetimą standartą. Tada stebėkite pasikartojančias veiklas, susiekite stiprybes su realia nauda ir patikrinkite kryptį praktikoje.

Pašaukimas retai būna paruoštas atsakymas. Dažniau tai santykis su veikla, kuris stiprėja, kai ją renkatės sąmoningai, mokotės ir kuriate vertę. Todėl šiandien nebūtina žinoti, kuo būsite po dešimties metų. Pakanka įvardyti vieną kryptį, kuri atrodo sava, ir žengti konkretų žingsnį jai patikrinti.