Rezultato ir proceso tikslai padeda aiškiau suprasti, ko siekiame ir kokiais veiksmais galime ten nueiti. Vieni žmonės motyvaciją randa įsivaizduodami konkretų pasiekimą – numestą svorį, išlaikytą egzaminą, didesnes pajamas ar užbaigtą projektą. Kitiems daugiau naudos duoda dėmesys tam, ką jie gali daryti šiandien: mokytis, treniruotis, planuoti laiką ar reguliariai ilsėtis.
Abi tikslų rūšys yra vertingos, tačiau jos veikia skirtingai. Rezultato tikslas nurodo norimą galutinį tašką, o proceso tikslas apibrėžia veiksmus, kurie padeda prie jo artėti. Supratę šį skirtumą galime realistiškiau planuoti, lengviau išlaikyti motyvaciją ir nevertinti savęs vien pagal tai, ar galutinis rezultatas pasiektas.
Kas yra rezultato tikslai?
Rezultato tikslas apibūdina konkretų pasiekimą, kurio norime ateityje. Jis atsako į klausimą: ką noriu gauti arba pasiekti? Pavyzdžiui, rezultato tikslai gali būti:
- per šešis mėnesius nubėgti dešimties kilometrų distanciją;
- išlaikyti užsienio kalbos egzaminą;
- padidinti santaupas iki tam tikros sumos;
- užbaigti profesinį kursą;
- pateikti klientui paruoštą projektą;
- pasiekti norimą pažymį ar kvalifikaciją.
Tokie tikslai suteikia kryptį. Jie leidžia įsivaizduoti, kur link judame, ir padeda įvertinti, ar pasirinkta veikla apskritai turi prasmę. Be aiškaus rezultato pastangos kartais tampa atsitiktinės: žmogus daug daro, bet ne visada žino, kaip jo veiksmai susiję su tuo, ko iš tiesų nori.
Vis dėlto rezultatas ne visada visiškai priklauso nuo mūsų. Egzamino pažymį gali paveikti užduočių sudėtingumas, projektą – kliento sprendimas, sporto varžybų baigtį – kitų dalyvių pasirengimas. Dėl to vien rezultato tikslas gali kelti įtampą: net ir įdėjus daug pastangų galutinis rodiklis ne visada bus toks, kokio tikėjomės.
Kas yra proceso tikslai?
Proceso tikslas nusako konkrečius veiksmus, kuriuos galime atlikti reguliariai. Jis atsako į klausimą: ką darysiu, kad judėčiau norimo rezultato link? Pavyzdžiui:
- tris kartus per savaitę skirsiu po trisdešimt minučių fiziniam aktyvumui;
- kiekvieną darbo dieną mokysiuosi užsienio kalbos po dvidešimt minučių;
- kiekvieną mėnesį atidėsiu iš anksto pasirinktą sumą;
- kiekvieną sekmadienį suplanuosiu svarbiausias savaitės užduotis;
- prieš pradėdamas darbą dešimt minučių skirsiu projekto planui;
- vakare užrašysiu vieną dalyką, kurį kitą dieną noriu atlikti.
Proceso tikslai labiau priklauso nuo paties žmogaus. Jie padeda susitelkti į tai, ką galima kontroliuoti dabar, o ne į neapibrėžtą ateities rezultatą. Be to, reguliarūs veiksmai dažnai kuria įpročius. O įpročiai ilgainiui sumažina poreikį kiekvieną kartą iš naujo ieškoti motyvacijos.
Tačiau proceso tikslai taip pat turi ribų. Jei nėra jokio aiškaus rezultato ar krypties, galima tapti užsiėmusiam vien dėl užimtumo. Pavyzdžiui, žmogus gali daug valandų mokytis, tačiau pasirinkti neefektyvią medžiagą arba nesuprasti, kokio gebėjimo jam iš tikrųjų reikia.
Pagrindiniai rezultato ir proceso tikslų skirtumai
Šias dvi tikslų rūšis galima atskirti pagal kelis svarbius kriterijus.
Kontrolė
Rezultatas dažnai priklauso ne tik nuo mūsų sprendimų. Proceso veiksmai paprastai yra gerokai labiau kontroliuojami. Galime pasirinkti, ar mokysimės, treniruosimės ar planuosime, tačiau negalime visiškai garantuoti, kaip į mūsų pastangas reaguos darbdavys, vertintojas ar rinka.
Laiko perspektyva
Rezultato tikslas dažniausiai orientuotas į ateitį: tam tikrą datą, sumą, lygį ar pasiekimą. Proceso tikslas veikia trumpesniais ciklais – šiandien, šią savaitę ar šį mėnesį. Todėl proceso tikslus lengviau įtraukti į kasdienį planą.
Motyvacija
Rezultatas gali įkvėpti pradėti, nes suteikia patrauklų vaizdą, dėl ko stengiamės. Procesas padeda tęsti, kai pradinis entuziazmas sumažėja. Kitaip tariant, rezultato tikslas dažnai suteikia kryptį, o proceso tikslas – ritmą.
Vertinimas
Rezultato tikslas dažnai vertinamas pagal tai, ar pasiekta konkreti riba. Proceso tikslas leidžia įvertinti pastangas ir elgesį: ar atlikau suplanuotą veiksmą, ar laikiausi pasirinkto ritmo, ar pakoregavau planą susidūręs su kliūtimis.
Kodėl vien rezultato tikslo ne visada pakanka?
Įsivaizduokime žmogų, kuris nusprendė per metus pakeisti profesiją. Tai aiškus ir prasmingas rezultato tikslas, tačiau jis dar neatsako, ką reikės daryti kitą pirmadienį. Jei planas apsiriboja mintimi „turiu gauti naują darbą“, tikslas gali atrodyti per didelis ir miglotas.
Dar viena problema – emocinis ryšys su galutiniu rezultatu. Kai visas savęs vertinimas priklauso nuo vieno rodiklio, nesėkmė gali būti suprasta kaip asmeninis pralaimėjimas. Pavyzdžiui, neįstojus į norimą programą galima pamiršti, kiek daug išmokta ir kokios alternatyvos atsivėrė.
Rezultato tikslas taip pat gali skatinti rinktis per daug agresyvią strategiją. Norėdamas greitai numesti svorio žmogus gali imtis kraštutinių sprendimų, o siekdamas kuo didesnio darbo našumo – atsisakyti poilsio. Tokia taktika kartais duoda trumpalaikį efektą, bet sunkiai išlaikoma.
Kodėl vien proceso tikslo taip pat nepakanka?
Proceso tikslai suteikia stabilumo, tačiau jie neturėtų tapti aklu ritualu. Jei veiksmai neduoda jokio artėjimo prie svarbaus rezultato, planą reikia peržiūrėti.
Pavyzdžiui, kasdien skaityti profesinę literatūrą yra naudingas procesas, bet jis nebūtinai padės išlaikyti konkretų egzaminą, jei nesprendžiamos praktinės užduotys. Reguliariai sportuoti verta, tačiau jei tikslas susijęs su ištverme, treniruočių turinys turi atitikti šį poreikį. Kitaip galima sąžiningai vykdyti planą, bet judėti ne ta kryptimi.
Proceso tikslas taip pat gali būti per daug bendras. Formuluotė „daugiau stengsiuosi“ nepasako, kokio elgesio tikimės. Geresnis proceso tikslas turi būti konkretus, pakankamai realistiškas ir pritaikytas prie kasdienio gyvenimo.
Geriausia strategija – derinti abu tikslų tipus
Praktiškiausias būdas planuoti pokyčius – pradėti nuo rezultato ir jį išskaidyti į proceso tikslus. Šis ryšys atrodo taip:
- Rezultatas: ko noriu pasiekti?
- Tarpiniai etapai: kokie mažesni žingsniai parodytų, kad judu teisingai?
- Procesas: kokius veiksmus reguliariai atliksiu?
- Peržiūra: kaip suprasiu, ar pasirinkti veiksmai veikia?
Štai paprastas pavyzdys. Rezultato tikslas – po keturių mėnesių gebėti laisviau kalbėti užsienio kalba. Tarpiniai etapai galėtų būti tam tikras žodyno kiekis, keli pokalbiai ar gebėjimas suprasti konkretaus ilgio tekstą. Proceso tikslai – keturias dienas per savaitę mokytis žodžių, du kartus per savaitę klausytis tinklalaidės ir kartą per savaitę kalbėtis su kitu žmogumi.
Jei norimas rezultatas nepasiekiamas, toks planas leidžia užduoti tikslesnį klausimą: ar trūko pastangų, ar pasirinktas procesas nebuvo tinkamas? Tai daug naudingiau nei išvada „man nepavyko“.
Kaip pasirinkti tinkamą strategiją?
Įvertinkite, kiek rezultatas priklauso nuo jūsų
Jei galutiniam rezultatui didelę įtaką daro kiti žmonės, atsitiktinumas ar išorinės aplinkybės, daugiau dėmesio skirkite proceso tikslams. Tai nereiškia, kad rezultato atsisakote. Tiesiog jo siekiate per veiksmus, kuriuos galite valdyti.
Pasirinkite vieną aiškią kryptį
Rezultato tikslas neturi būti pernelyg platus. „Noriu pagerinti gyvenimą“ gali būti prasminga vidinė nuostata, bet kasdieniam planui ji per neapibrėžta. Patikslinkite, kokia sritis šiuo metu svarbiausia: sveikata, mokymasis, darbas, finansai ar santykiai.
Suskaidykite tikslą į mažesnius veiksmus
Jei veiksmas užtrunka vos kelias minutes arba turi aiškią pradžią, lengviau jį pradėti. Vietoj „parašysiu visą baigiamąjį darbą“ galima numatyti „šiandien parengsiu darbo turinį“ arba „trisdešimt minučių skirsiu vienam skyriui“.
Palikite vietos lankstumui
Geras procesas turi atlaikyti įprastus gyvenimo trikdžius. Iš anksto numatykite minimalią versiją: jei negalite atlikti visos treniruotės, pasivaikščiokite; jei nėra valandos mokymuisi, skirkite bent penkiolika minučių. Tai padeda išsaugoti tęstinumą, tačiau nereikalauja apsimesti, kad kiekviena diena vienoda.
Numatykite patikros taškus
Proceso tikslai nėra įsipareigojimas niekada nekeisti plano. Kartą per savaitę ar mėnesį paklauskite savęs, kas veikia, kas trukdo ir ką verta koreguoti. Jei veiksmai neduoda progreso, keiskite strategiją, o ne automatiškai kaltinkite save.
Dažnos klaidos keliant rezultato ir proceso tikslus
- Per daug tikslų vienu metu. Kai prioritetų per daug, nė vienas negauna pakankamai dėmesio.
- Nerealus tempas. Planas, kuriam kasdien reikia idealios savidisciplinos, ilgainiui tampa našta.
- Neaiškūs veiksmai. Tokie žodžiai kaip „pasistengsiu“ ar „būsiu produktyvesnis“ nepadeda suprasti, ką konkrečiai daryti.
- Rezultato supainiojimas su verte. Nepasiektas tikslas neįrodo, kad žmogus yra nepakankamas. Jis tik rodo, kad reikia įvertinti aplinkybes, laiką ar pasirinktą būdą.
- Plano nevykdymas be analizės. Praleidus kelias dienas verta išsiaiškinti priežastį: ar trūko laiko, ar užduotis buvo per didelė, ar nebuvo aiškios vietos dienotvarkėje?
Praktinis pratimas: nuo noro iki veiksmų plano
Pasiimkite popieriaus lapą ir užrašykite vieną artimiausių norimų pasiekimų. Tada atsakykite į šiuos klausimus:
- Koks konkretus rezultatas man būtų prasmingas?
- Iki kada norėčiau jį pasiekti?
- Kuri rezultato dalis priklauso nuo manęs, o kuri – nuo išorinių aplinkybių?
- Kokie trys veiksmai labiausiai padėtų judėti pirmyn?
- Kada ir kur juos atliksiu?
- Kaip pastebėsiu pažangą nepasiekęs galutinio rezultato?
- Ką darysiu, jei pasirinktas planas kelias savaites neveiks?
Vėliau pasirinkite vieną proceso veiksmą, kurį galite pradėti artimiausiomis dienomis. Mažas, aiškus įsipareigojimas dažnai yra naudingesnis už didelį, bet miglotą pažadą sau.
Pabaigai
Rezultato ir proceso tikslai nėra konkuruojantys pasirinkimai. Rezultato tikslas padeda suprasti, kur norime nueiti, o proceso tikslas parodo, ką galime padaryti šiandien. Pirmasis suteikia kryptį, antrasis – praktišką kelią.
Jei susitelksime tik į rezultatą, galime prarasti motyvaciją, kai atsiranda kliūčių. Jei rūpinsimės tik procesu, galime ilgai veikti nepasitikrindami, ar einame prasminga kryptimi. Todėl verta turėti abu: aiškų, bet lanksčiai suprantamą siekį ir konkrečius veiksmus, kuriuos galima kartoti, vertinti bei koreguoti.
Toks požiūris leidžia ne tik efektyviau siekti tikslų, bet ir sąžiningiau vertinti savo kelią. Pažanga tampa matoma ne vien finiše – ją galima pastebėti kiekviename nuosekliame žingsnyje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo skiriasi rezultato ir proceso tikslai?
Rezultato tikslas apibūdina galutinį pasiekimą, o proceso tikslas – konkrečius reguliarius veiksmus, kurie padeda to pasiekimo siekti.
Ar proceso tikslai yra svarbesni už rezultato tikslus?
Ne. Geriausia juos derinti: rezultato tikslas suteikia kryptį, o proceso tikslai padeda susitelkti į tai, ką galite kontroliuoti kasdien.
Kaip proceso tikslą suformuluoti konkrečiai?
Nurodykite tikslų veiksmą, dažnumą ir, jei reikia, laiką ar vietą. Pavyzdžiui, vietoj „daugiau mokysiuosi“ sakykite „tris kartus per savaitę mokysiuosi po dvidešimt minučių“.
Ką daryti, jei rezultato tikslas nepasiekiamas?
Įvertinkite, ar buvo tinkamas procesas, ar tikslas realistiškas ir kokios aplinkybės turėjo įtakos. Tada koreguokite planą, o ne automatiškai kaltinkite save.
