1. Biblija – biblioteka, o ne viena knyga
Žodis „Biblija“ kasdienėje kalboje skamba kaip vienos knygos pavadinimas, tačiau jos vidinė sandara labiau primena biblioteką. Joje yra pasakojimų, teisinių tekstų, poezijos, išminties posakių, maldų, pranašiškų kalbų, evangelijų, laiškų ir simbolinių regėjimų. Skirtingi tekstai atsirado skirtingomis istorinėmis aplinkybėmis, todėl atsakingas skaitymas prasideda nuo klausimo: kokio pobūdžio tekstą dabar skaitau ir kokį darbą jis atlieka visoje knygoje?
Krikščioniškame skaityme šie įvairūs raštai nėra laikomi atsitiktine senovinių tekstų kolekcija. Jie suvokiami kaip tarpusavyje susijęs liudijimas apie Dievo santykį su kūrinija ir žmonėmis. Tačiau ši teologinė vienovė nepanaikina istorinių skirtumų tarp atskirų knygų. Būtent todėl verta išmokti matyti abu lygmenis: atskiro teksto prasmę jo aplinkoje ir jo vietą platesniame Biblijos pasakojime.
2. Senasis ir Naujasis Testamentas
Krikščioniškoje Biblijoje dvi pagrindinės dalys vadinamos Senuoju ir Naujuoju Testamentais. Žodis „testamentas“ čia susijęs su sandoros idėja. Senasis Testamentas apima Izraelio tikėjimo, istorijos, įstatymo, išminties, maldos ir pranašystės tradicijas. Naujasis Testamentas sutelktas į Jėzų Kristų, pirmųjų jo sekėjų bendruomenes ir ankstyvosios Bažnyčios liudijimą.
Svarbu Senąjį Testamentą nelaikyti vien „įžanga“, kuri prarado savarankišką vertę. Jo kalba, pasakojimai ir simboliai sudaro kontekstą, be kurio sunku suprasti Naująjį Testamentą. Tuo pačiu krikščionys Naująjį Testamentą skaito kaip liudijimą, kad Jėzuje išsipildo ir naujai interpretuojama didelė dalis ankstesnių biblinio pasakojimo temų.
3. Kas parašė Bibliją?
Biblijos knygų autorystės klausimas nėra vienodas visoms knygoms. Kai kurie tekstai aiškiai siejami su konkrečiais asmenimis ar tradicijomis, kitų galutinė forma susidarė per ilgesnį perdavimo ir redagavimo procesą. Religinė tradicija gali tam tikras knygas sieti su konkrečiu autoriumi, o šiuolaikinė biblistika nagrinėja kalbą, istorines aplinkybes, rankraščius ir literatūrinius sluoksnius. Šios dvi perspektyvos ne visada formuluoja klausimus tuo pačiu būdu.
Žmogui, kuris tik pradeda skaityti, nebūtina iš karto išspręsti visų autorystės diskusijų. Daug svarbiau suprasti, kad Biblijos tekstai turi istoriją. Jie buvo rašomi, perduodami, skaitomi bendruomenėse ir saugomi todėl, kad tikintieji juose atpažino ypatingą liudijimą apie Dievą ir savo tikėjimo tapatybę.
4. Kodėl skiriasi Biblijos knygų skaičius?
Katalikų, stačiatikių ir protestantų Biblijose Senojo Testamento kanonas nėra visiškai vienodas. Katalikų tradicija priima deuterokanonines knygas, stačiatikių tradicijoje naudojamas ilgesnis Senojo Testamento kanonas, susijęs su Septuagintos tradicija, o dauguma protestantų leidimų Senąjį Testamentą formuoja pagal trumpesnį hebrajiškos Biblijos knygų rinkinį. Naujasis Testamentas pagrindinėse krikščioniškose tradicijose sutampa daug labiau.
Šį skirtumą verta pateikti ramiai, o ne kaip argumentą, kad viena Biblija „tikra“, o kita „sugadinta“. Kanono istorija yra sudėtinga ir susijusi su tuo, kokius tekstus konkrečios tikėjimo bendruomenės priėmė liturginiam ir doktrininiam naudojimui. Todėl mūsų Biblijos centre prie knygų sąrašų aiškiai žymėsime, kuri tradicija konkretų tekstą laiko kanoniniu.
5. Ką krikščionys turi omenyje sakydami „Dievo žodis“?
Skirtingos krikščioniškos tradicijos įkvėpimo ir Rašto autoriteto santykį nusako ne visiškai vienodai. Bendra kryptis yra ta, kad Biblija laikoma ypatingu Dievo apreiškimo liudijimu, perduotu žmonių kalba ir konkrečiose istorijose. Todėl rimtas krikščioniškas skaitymas neturėtų reikalauti ignoruoti teksto žmogiškojo matmens – kalbos, žanro, autoriaus perspektyvos ar istorinių aplinkybių.
Kai žmogus sako „Biblija taip sako“, vis tiek lieka interpretacijos klausimas: kuri vieta, kam ji skirta, kokio žanro tekstas, kaip ji siejasi su platesniu kontekstu ir kaip ją suprato krikščionių tradicijos. Autoritetas nepanaikina interpretavimo poreikio; priešingai, kuo tekstas laikomas svarbesniu, tuo atsakingiau jį verta skaityti.
6. Nuo ko pradėti žmogui, kuris Biblijos beveik nepažįsta?
Daugeliui pradedančiųjų geriau nepradėti nuo tikslo kuo greičiau perskaityti Bibliją nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Galima pradėti nuo vienos Evangelijos, pavyzdžiui, Morkaus ar Luko, kartu turint paprastą knygos konteksto apžvalgą. Tada verta pereiti prie Pradžios knygos, kai kurių psalmių, Apaštalų darbų ir pasirinktų Naujojo Testamento laiškų. Tokia seka leidžia greičiau pamatyti pagrindinius pasakojimo orientyrus.
Svarbiausia ne greitis ir ne pažymėtų puslapių skaičius. Tikslas yra išmokti skaityti taip, kad tekstas nebūtų paverstas atsitiktinių citatų rinkiniu. Užduok klausimus, pasižymėk, ko nesupranti, palygink kelis paaiškinimus ir neskubėk sunkios vietos paversti lengvu atsakymu. Būtent toks skaitymas ilgainiui sukuria tvirtesnį Biblijos supratimą.
Žmogaus Keliu principas
Skaityti Bibliją reiškia gerbti ir tekstą, ir jo kontekstą.
Žmogaus Keliu Bibliją pristato iš krikščioniškos perspektyvos, tačiau ten, kur svarbus istorinis, literatūrinis ar kanono klausimas, aiškiai atskiriame tikėjimo interpretaciją nuo akademinio konteksto ir skirtingų krikščioniškų tradicijų.
Dažniausi klausimai
Ką žmonės dažniausiai nori žinoti
Ar Biblija parašyta vieno autoriaus?
Ne. Tai daugelio skirtingais laikotarpiais atsiradusių tekstų rinkinys. Krikščionys šiuos tekstus skaito kaip tarpusavyje susijusį Šventąjį Raštą.
Ar visų krikščionių Biblija turi tiek pat knygų?
Ne. Daugiausia skirtumų yra Senojo Testamento kanone. Katalikų, stačiatikių ir protestantų tradicijos dalį knygų vertina skirtingai.
Ar geriausia pradėti nuo Pradžios knygos ir skaityti iš eilės?
Tai įmanoma, bet pradedančiajam nebūtinai pats lengviausias kelias. Viena Evangelija ir bendro pasakojimo orientyrai dažnai padeda greičiau suprasti, ką skaitai.
Patikimi šaltiniai
Kur tikrinta informacija
Sveikatos ir priklausomybių temose pirmenybę teikiame oficialioms gydymo įstaigoms, visuomenės sveikatos institucijoms ir mokslu grįstiems šaltiniams. Nuorodų turinys ir paslaugų sąlygos laikui bėgant gali keistis.
Toliau
Grįžk į Biblijos centrą
Pasirink kitą Biblijos knygų, žmonių, istorijų ar temų kryptį.
