1. Pirmiausia atskirkite nesutarimą nuo grėsmės
Nesutarime gali būti susierzinimo, skirtingų nuomonių ir nelengvų emocijų. Tačiau smurtas nėra vien prastas pokalbio stilius. Pasaulio sveikatos organizacija prie partnerio smurto priskiria ir psichologinę žalą, seksualinę prievartą bei kontroliuojantį elgesį. Todėl vien tai, kad niekas nesmogė, dar neatsako į saugumo klausimą. [S1]
Prieš siūlydami bendrą pokalbį, paklauskite savęs: ar galiu pasakyti „ne“? Ar galiu išeiti iš kambario? Ar mano žodžiai vėliau nebus naudojami mane gąsdinti? Jeigu kalbėjimas kelia pavojų, nereikia išbandyti visų šio teksto formuluočių. Esant skubiam pavojui skambinkite 112. Dėl smurto artimoje aplinkoje pagalbos galima savarankiškai kreiptis į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą. [S2] [S3]
Ši saugumo išimtis galioja visiems toliau pateiktiems pasiūlymams. Pareiga pasirūpinti vaikais ar noras išsaugoti šeimą nėra priežastis atsisakyti pagalbos.
2. Susiaurinkite klausimą iki vienos situacijos
Pradėti nuo „mūsų santykiai blogi“ sunku, nes neaišku, kurį veiksmą reikėtų keisti. Pasirinkite vieną apčiuopiamą atvejį. Pavyzdžiui: trečiadienį sutartu laiku nebuvo paimtas vaikas; vakar apie svečius sužinojote jau jiems atvykus; šį mėnesį bendras pirkinys padarytas nepasitarus. Kuo aiškesnė situacija, tuo mažiau reikia spėlioti, apie ką vyksta pokalbis.
Atskirkite pastebėtą faktą nuo jo paaiškinimo. „Vakar grįžai devintą, nors tarėmės dėl septintos“ apibūdina laiką. „Tau mūsų šeima nerūpi“ jau nusprendžia, ką kitas žmogus jaučia. Antras sakinys gali išreikšti tikrą skausmą, tačiau jis nepadeda patikrinti, kas nutiko.
Galima pradėti taip: „Noriu aptarti vakarą, kai grįžai vėliau. Ne visą mūsų gyvenimą ir ne tavo charakterį. Man svarbu, kaip kitą kartą pranešime apie pasikeitusį laiką.“ Jeigu pokalbis išsiplečia į penkias temas, likusias užsirašykite atskirai. Tai ne jų nuvertinimas, o pasirinkimas vienu metu neprarasti visų klausimų.
3. Prašymas turi pasakyti, ko laukiate
Sakinys „būk dėmesingesnis“ gali reikšti labai skirtingus dalykus. Vienam tai žinutė darbo dieną, kitam – telefonas, padėtas į šalį vakarieniaujant, trečiam – galimybė išsimiegoti, kai namuose mažas vaikas. Prieš priekaištaudami, kad prašymas neišgirstas, pamėginkite patikrinti, ar jis buvo pakankamai konkretus.
Praktinė sakinio sandara: kas įvyko, kaip tai mane palietė, ko prašau dabar. Pavyzdžiui: „Kai apie savaitgalio planą sužinau paskutinę minutę, nebegaliu suplanuoti poilsio. Prašau dėl ateinančio savaitgalio susitarti ketvirtadienį.“ Ši sandara nėra taisyklė, kurios pažeidimas panaikina žmogaus teisę būti išgirstam. Ji tik padeda tiksliau pasakyti mintį.
Svarbu atskirti prašymą nuo reikalavimo valdyti kito savijautą. Galite paprašyti nekalbėti įžeidžiamai, bet negalite pareikalauti niekada nesusierzinti. Galite paprašyti pranešti apie vėlavimą, bet ne pažadėti, kad gyvenime daugiau nieko nenutiks. Susitarimas turi būti įvykdomas, o ne skambėti nepriekaištingai.
4. Išklausyti nereiškia su viskuo sutikti
Klausydamiesi galite trumpam atidėti atsakymą ir pasitikslinti: „Ar teisingai suprantu, kad sunkiausia buvo ne pats vėlavimas, o tai, kad likai nežinioje?“ Kitas žmogus turi galėti pataisyti jūsų supratimą. Nesakykite „aš puikiai žinau, ką tu galvoji“, jeigu jo paties dar nepaklausėte.
Tarkime, abu sako, kad yra pavargę. Vienas grįžo iš fizinio darbo, kitas visą dieną prižiūrėjo vaiką. Pokalbio nereikia paversti varžybomis, kieno nuovargis tikresnis. Galima pripažinti abu patyrimus ir tada tartis dėl vakaro: kas dabar pasirūpins vakariene, kas turės poilsio laiką, kada apsikeisite.
Pripažinimas galėtų skambėti taip: „Girdžiu, kad šiandien tau buvo sunku. Man irgi reikia atokvėpio. Pažiūrėkime, kaip jį padaryti įmanomą abiem.“ Tai nereiškia, kad pareigos visada turi pasidalyti po lygiai kiekvieną valandą. Svarbiau, ar bendras susitarimas abiem atrodo sąžiningas ir ar galima jį peržiūrėti.
5. Pauzė turi turėti sugrįžimą
Kai pokalbis virsta pertraukinėjimu ar įžeidinėjimu, galite pasiūlyti jį sustabdyti. Tačiau sakinys „daugiau su tavimi nekalbėsiu“ nepasako, ar klausimas kada nors bus sprendžiamas. Saugesniame nesutarime pauzę verta susieti su konkrečiu sugrįžimo pasiūlymu: „Dabar kalbu per aštriai. Sustokime ir grįžkime prie šio klausimo po vakarienės.“
Nėra vieno visiems tinkamo minučių skaičiaus. Laiką rinkitės pagal aplinkybes, vaikų priežiūrą, darbą ir abiejų galimybes. Jeigu sutartas laikas nebetinka, pasiūlykite kitą, užuot tiesiog dingę. Pauzė nėra leidimas sekti žmogų po namus, atimti telefoną ar neleisti išeiti.
Pertraukos metu galima užrašyti savo pagrindinį prašymą ir tai, už ką patys prisiimate atsakomybę. Grįždami pradėkite nuo sutartos temos, o ne nuo naujo kaltinimų sąrašo. Jeigu vienas žmogus nuolat atideda visus pokalbius ir niekada negrįžta, verta aptarti patį vengimą: „Kokiu būdu ir kada šis klausimas apskritai galėtų būti išspręstas?“
6. Buitis: padalykite ne tik darbus, bet ir jų organizavimą
Įsivaizduokite, kad vienas žmogus sako: „Aš juk padedu, kai paprašai.“ Kitas atsako: „Bet man vis tiek reikia viską pastebėti, suplanuoti ir priminti.“ Šiame pavyzdyje ginčas nėra vien apie tai, kas išplovė indus. Jis ir apie atsakomybę pasirūpinti, kad darbas apskritai būtų atliktas.
Pabandykite pasirinkti vieną pasikartojančią sritį ir aprašyti ją nuo pradžios iki pabaigos. „Rūpinuosi skalbimu“ gali reikšti surinkti drabužius, patikrinti priemones, išskalbti, išdžiovinti ir sudėti. „Rūpinuosi vaiko vizitu“ – ne tik nuvežti, bet ir suderinti laiką bei perduoti svarbią informaciją. Kiekvienos šeimos pasidalijimas bus kitoks.
Pokalbio formuluotė: „Nenoriu, kad būtum mano pagalbininkas mano vienos ar vieno valdomuose namuose. Noriu, kad pasidalytume atsakomybėmis. Kurią sritį galėtum prisiimti savarankiškai?“ Jeigu vienam šiuo metu tenka daugiau dėl ligos, darbo ar kitų aplinkybių, įvardykite, kada susitarimą peržiūrėsite. Laikinas sprendimas neturi nepastebimai tapti amžinu.
7. Pinigai ir giminės: konkretumas svarbiau už lojalumo egzaminą
Dėl pinigų galite nesutarti ne todėl, kad vienas geras, o kitas neatsakingas, bet todėl, kad skirtingai vertinate riziką ar būsimus poreikius. Praktiniame pokalbyje aptarkite konkrečią sumą, paskirtį ir tai, kokią informaciją abu turite. Šiame vadove nesiūloma investavimo ar skolų valdymo strategija; kalbama apie sprendimo priėmimą poroje.
Galimas susitarimas: „Dėl nebūtinų pirkinių, kurie paveikia bendrą mėnesio planą, prieš pirkdami pasitariame.“ Patys pasirinkite, ką tai reiškia jūsų aplinkybėmis. Vienodi skaičiai visoms šeimoms netiktų, o bendras biudžetas neturi reikšti, kad vienas žmogus praranda teisę žinoti apie šeimos lėšas.
Su giminėmis klausimą taip pat susiaurinkite. Vietoj „rinkis mane arba mamą“ galima sakyti: „Noriu, kad apie svečių atvykimą į mūsų namus nuspręstume abu.“ Šio pasiūlymo tikslas nėra supriešinti partnerį su artimaisiais. Tikslas – susitarti, kas priima sprendimus jūsų bendroje erdvėje, ir perduoti tą susitarimą pagarbiai.
8. Vaikas neturi tapti teisėju ar pasiuntiniu
Siūlomas principas paprastas: suaugusiųjų nesutarimo neperduokite spręsti vaikui. Neprašykite jo pasirinkti, kuris teisus, tikrinti kito tėvo žinučių ar perduoti piktų replikų. Net kai kitas suaugusysis elgiasi netinkamai, vaikas neturėtų būti naudojamas kaip įrankis jam nubausti.
Jeigu vaikas girdėjo ginčą, galite grįžti prie jo suprantamais žodžiais: „Girdėjai, kad kalbėjome pakeltu balsu. Taip kalbėti nebuvo gerai. Šis nesutarimas nėra tavo kaltė, ir ne tau reikia mus sutaikyti.“ Nežadėkite to, ko nežinote, pavyzdžiui, kad daugiau niekada nebus sunkumų. Pasakykite, kuo pasirūpinsite dabar.
Pavyzdžiui: „Šį vakarą tavo rutina nesikeičia. Aš padėsiu pasiruošti miegui, o savo klausimą spręsime be tavęs.“ Kai yra smurto ar grėsmės, prioritetas yra saugumas ir specializuota pagalba, ne gražiai suformuluotas bendras paaiškinimas. Apie pavojų vaikui nereikia susitarti tylėti dėl šeimos įvaizdžio. [S3]
9. Atsiprašymą susiekite su taisymu
„Atsiprašau, kad tu taip sureagavai“ palieka atsakomybę kitam. Aiškesnis atsiprašymas įvardija savo veiksmą: „Pavadinau tave nemaloniu žodžiu. Taip kalbėti buvo neteisinga. Kitą kartą sustabdysiu pokalbį anksčiau, o ne įžeidinėsiu.“ Atsiprašymas nėra mokestis, už kurį kitas privalo iškart nusiraminti.
Pataisymas priklauso nuo situacijos. Jeigu pažeminote viešai, gali reikėti viešai atšaukti savo žodžius. Jeigu neįvykdėte pareigos, svarbu ją atlikti arba susitarti dėl realaus kompensavimo. Jeigu nuolat kartojasi tas pats elgesys, verta klausti ne vien ar atsiprašymas gražus, bet ir kas pasikeitė po ankstesnio.
Savo dalį galite pripažinti neperimdami svetimos atsakomybės: „Atsiprašau, kad pertraukiau. Vis dėlto klausimas dėl tavo pažado lieka.“ Nereikia pasirinkti tarp visiško savo teisumo ir visiško savęs apkaltinimo. Galima pripažinti vieną klaidą ir toliau pagrįstai kelti kitą klausimą.
10. Krikščioniška perspektyva: taika su tiesa
Jokūbo laiške 1,19–22 klausymasis, santūrus kalbėjimas ir tikėjimo įgyvendinimas susiejami tarpusavyje. Laiško efeziečiams 4,25–32 ištraukoje greta tiesos sakymo minimi pyktis, žeidžiantys žodžiai ir atleidimas. Tai religinis pagrindas apmąstymui, o ne šiuolaikinis klinikinis konfliktų sprendimo protokolas. [S4] [S5]
Šiame vadove siūlomas pritaikymas: prieš reikalaujant kito nuolankumo, patikrinti savo pasirengimą kalbėti tiesą be pažeminimo. Maldą galima pradėti ne prašymu „pakeisk jį“, o klausimu „padėk man pamatyti, ką turiu pripažinti ir ką turiu drąsiai pasakyti“. Tai nereiškia prisiimti kaltę už kito smurtą ar melą.
Raginimo nelaikyti pykčio neverta paversti reikalavimu išspręsti viską išsekus ar nesaugioje situacijoje. Mūsų praktinis siūlymas – ne užmaskuoti nesutarimą religingais žodžiais, bet įsipareigoti prie jo sąžiningai sugrįžti. Tikėjimas gali lydėti pagalbos ieškojimą; jis neturėtų būti naudojamas tam, kad pagalba būtų uždrausta.
11. Susitarimo lapas: vienas klausimas, vienas bandymas
Pasirinkite vieną šiuo metu sprendžiamą nesutarimą. Užrašykite, ką abu laikote faktu, dėl ko nuomonės išsiskiria ir kokio konkretaus pokyčio kiekvienas prašo. Tada sutarkite, ką išbandysite, kas už tai atsakingas ir kada grįšite įvertinti rezultato. Šis lapas yra originali pokalbio priemonė, ne testas ir ne pažadas, kad santykiai pagerės.
Pavyzdys: „Klausimas – vakarinė vaiko priežiūra. Bandymas – du sutartus vakarus vienas iš mūsų prisiima visą migdymą, o kitas tuo metu ilsisi. Jei atsiranda darbo kliūtis, apie ją pranešame iš anksto. Sekmadienį aptariame, kas pavyko ir ką keisime.“ Atsakingus žmones, dienas ir trukmę pasirinkite patys.
Peržiūroje klauskite ne „ar dabar esi patenkintas manimi?“, o „ar mūsų sutartas veiksmas įvyko ir ar jis sprendė problemą?“. Jeigu ne, ieškokite priežasties: neaiški užduotis, neįmanomas laikas, neprisiimta atsakomybė ar skirtingas supratimas. Kartais rezultatas bus ne gražus kompromisas, bet aiškus suvokimas, kad vienas žmogus bendradarbiauti atsisako.
12. Kai vien pokalbio nebeužtenka
Pagalbos galima ieškoti ir tada, kai negalite ramiai aptarti tų pačių klausimų, nors abu norite pokyčio. Specialisto pasirinkimą verta aptarti pagal jo kvalifikaciją, darbo būdą ir jūsų situaciją. Nė vienas interneto tekstas neturėtų žadėti, kad kelios teisingos frazės pakeis visas santykių aplinkybes.
Jeigu jaučiate baimę dėl to, ką išsakyti dalykai sukels namuose, pirmiau ieškokite individualios saugumo konsultacijos. Neprivalote savo saugumo plano ar pagalbos paieškos aptarti su grėsmę keliančiu žmogumi. Šiame vadove pateikiama bendro pobūdžio informacija, todėl konkrečios rizikos įvertinimą palikite pagalbą teikiantiems specialistams. [S2]
Pradžiai užtenka vieno klausimo sau: „Koks mažiausias sąžiningas ir saugus veiksmas šiandien yra mano galioje?“ Kartais tai aiškus prašymas. Kartais – atsiprašymas. Kartais – susitarimas. O kartais – kreipimasis pagalbos, nes vienam nebereikia nešti viso santykio.
Žmogaus Keliu principas
Pagarba žmogui ir atsakomybė už savo veiksmus
Nesutarimo sprendimas neturi reikalauti atsisakyti savo orumo ar saugumo. Toliau pateikti dialogai ir užrašų pratimai yra originalūs praktiniai pasiūlymai, o ne psichologinis testas, porų terapija ar garantuotas santykių taisymo metodas. Jie skirti situacijoms, kuriose abu žmonės gali kalbėti ir atsisakyti nebijodami keršto.
Dažniausi klausimai
Ką žmonės dažniausiai nori žinoti
Ar kiekvienas ginčas rodo, kad santykiai blogi?
Vien iš to, kad nesutinkate, negalima nuspręsti visos santykių vertės. Vertinkite konkretų elgesį: ar galima išsakyti nuomonę, ar laikomasi susitarimų, ar nėra baimės ir žeminimo. Ginčų skaičius nėra šiame vadove siūlomas santykių sveikatos matas.
Ar būtina susitaikyti tą patį vakarą?
Neverskite pokalbio tęstis vien dėl laikrodžio, kai esate išsekę arba situacija nesaugi. Abiem priimtinoje situacijoje galima susitarti, kada sugrįšite. Atidėjimas turi būti aiškus, o ne neribotas pažadas kada nors pasikalbėti.
Ką daryti, kai kitas atsako „tu irgi taip darai“?
Galite pripažinti pagrįstą pastabą ir išlaikyti temą: „Mano elgesį irgi aptarkime. Dabar užbaikime klausimą dėl vakar dienos.“ Vieno žmogaus klaida nepanaikina kito atsakomybės, o keli klausimai gali būti sprendžiami paeiliui.
Ar atsiprašyti pirmam reiškia pralaimėti?
Atsiprašymas už konkretų savo veiksmą nėra visų ginčo teiginių patvirtinimas. Galite pasakyti, dėl ko gailitės, ir kartu neatsisakyti pagrįsto poreikio. Svarbu ne užbaigti ginčą bet kokia kaina, o pripažinti tai, kas tikra.
Kaip kalbėti, kai partneris nenori pokalbių?
Pasiūlykite vieną temą, tinkamą laiką ir pasirinkimą kalbėti arba pirmiausia apsikeisti trumpais užrašais. Jeigu bet kokia forma atmetama, įvardykite, kad problema lieka nesprendžiama. Vienas žmogus negali abiejų vardu įsipareigoti bendradarbiauti.
Kada nereikia bandyti šių dialogų?
Kai išsakymas, atsisakymas ar atsitraukimas gali sukelti grasinimus ir smurtą. Tuomet svarbiau ne tobulai suformuluoti sakinį, o kreiptis tinkamos pagalbos. Skubios grėsmės atveju Lietuvoje skambinkite 112. [S3]
Patikimi šaltiniai
Kur tikrinta informacija
Oficialūs šaltiniai pagrindžia tekste pažymėtą informaciją apie saugumą ir pagalbos kryptis; Biblijos nuorodos nurodo aptariamo religinio apmąstymo tekstą. Pokalbių pavyzdžiai ir užrašų užduotys yra originalūs redakciniai pasiūlymai, ne psichologiniai testai, terapijos metodikos ar garantuoto rezultato pažadai. Šaltinių sąrašas nereiškia psichologo, teologo ar nurodytų institucijų pritarimo šiam vadovui.
Toliau
Grįžk į Gyvenimo centrą
Pasirink kitą vidinio pasaulio ar charakterio temą ir tęsk nuo to, kas tau aktualiausia.
