Kaip suprasti šešių stilių profilį?
Šio testo dimensijos nėra viena tiesė nuo blogo iki gero. Analitinis ir intuityvus mąstymas gali egzistuoti kartu. Greitas sprendimas gali būti racionalus, kai pasirinkimas lengvai atšaukiamas, o ilgesnis svarstymas – būtinas, kai pasekmės didelės ir sunkiai grįžtamos.
Todėl pirmiausia žiūrėkite ne į vieną aukščiausią procentą, o į derinį: ar turite būdą greitai spręsti mažus klausimus, ar svarbiems sprendimams naudojate kriterijus, ar mokate uždaryti paiešką ir prisiimti galutinę atsakomybę.
Pirmiausia nustatykite sprendimo rizikos lygį
Prieš renkantis metodą naudinga paklausti: ar sprendimas lengvai atšaukiamas? kiek kainuotų klaida? ar turiu laiko? ar turiu ankstesnės patirties? ar gausiu greitą grįžtamąjį ryšį? Mažos, grįžtamos rizikos sprendimams dažnai pakanka greitesnės taisyklės. Didelės, sunkiai grįžtamos rizikos sprendimams reikia daugiau analizės ir nepriklausomo patikrinimo.
Ši taisyklė padeda išvengti dviejų kraštutinumų: valandų analizės dėl smulkmenų ir impulsyvaus sprendimo ten, kur klaidos kaina didelė.
14 dienų sprendimų kokybės eksperimentas
1–3 dienos: registruokite po 2 sprendimus per dieną – sprendimo tipą, riziką, kiek laiko svarstėte ir kuo rėmėtės. 4–7 dienos: vienai ryškiausiai tendencijai taikykite vieną gido metodą. Jei linkstate vengti – naudokite terminą; jei peranalizuoti – informacijos biudžetą; jei spręsti spontaniškai – rizikos filtrą.
8–10 dienos: prieš vieną svarbesnį sprendimą užrašykite savo pirminę išvadą dar prieš klausdamas kitų. 11–13 dienos: vieną sprendimą uždarykite su aiškia peržiūros data, kad nereikėtų nuolat grįžti mintimis. 14 dieną įvertinkite ne tik tai, ar rezultatas patiko, bet ar procesas buvo proporcingas sprendimo rizikai.
Kada sprendimų sunkumai gali būti platesnės problemos dalis?
Jei kasdieniai sprendimai sukelia stiprų nerimą, užima didelę dienos dalį, tampa kompulsiniu tikrinimu, trukdo darbui ar santykiams, arba sprendimų impulsyvumas sukelia finansinę, teisinę, santykių ar saugumo žalą, verta ieškoti profesionalaus įvertinimo. Gidas nėra skirtas pakeisti pagalbą esant OCD, ADHD, nuotaikos epizodams, priklausomybėms ar kitoms būklėms.
Rezultatų paaiškinimai
Bendras rezultatas vertinamas kartu su atskiromis dimensijomis. Intervalai taikomi tik šiam testui ir nėra klinikinės normos.
Jūsų sprendimų priėmimo profilis
Vertinkite šešių tendencijų derinį, o ne ieškokite vieno „teisingo“ stiliaus.
Kas gali atsispindėti atsakymuose:- analizė ir intuicija gali veikti kartu;
- greitis turi būti derinamas su sprendimo grįžtamumu ir klaidos kaina;
- vengimas ir peranalizavimas skiriasi, nors abu gali ilginti sprendimą.
Svarbu: Aukštas balas vienoje dimensijoje nereiškia, kad ją visada reikia mažinti ar didinti.
Ką galima išbandyti: 14 dienų registruokite sprendimo riziką, naudotą metodą ir sprendimo uždarymo laiką.
Kiekvienos dimensijos paaiškinimas ir praktinis pritaikymas
Po testo sistema gali nukreipti tiesiai į konkrečią dimensiją. Aukštesnis ar žemesnis rodiklis neutraliame profilyje nėra automatiškai geresnis ar blogesnis — svarbi jo reikšmė, deriniai ir kontekstas.
Analitinis ir refleksyvus svarstymas
Analitinis stilius padeda tada, kai turime laiko, aiškius kriterijus ir klaidos kaina pakankamai didelė. Jo silpnoji pusė – galimybė rinkti informaciją ilgiau nei ji keičia sprendimą.
- Žemiau: dažniau sprendžiate be formalios kriterijų struktūros.
- Vidutiniškai: analizės gylį keičiate pagal situaciją.
- Aukščiau: dažnai renkate faktus, lyginate kriterijus ir tikrinate alternatyvas.
Žemesnė analizė nereiškia mažesnio intelekto, o aukštesnė – automatiškai tikslesnių sprendimų.
3–5 kriterijų matrica
Struktūruoja svarbų sprendimą neleidžiant kriterijų sąrašui augti be ribų.
- Įvardykite 3–5 kriterijus, kurie iš tikrųjų keičia sprendimą.
- Kiekvienam variantui skirkite 1–5 balus ir trumpą faktinį pagrindimą.
- Jei du variantai lieka arti, rinkitės pagal svarbiausią kriterijų arba atlikite mažą realybės testą.
Bazinis faktų patikrinimas
Apsaugo nuo sprendimo, paremto viena patrauklia istorija ar išimtimi.
- Užrašykite svarbiausią prielaidą, nuo kurios priklauso sprendimas.
- Paklauskite, kokie duomenys ar bazinis dažnis ją palaiko.
- Sąmoningai paieškokite vieno patikimo fakto, kuris galėtų jūsų prielaidą paneigti.
Analizės stop taisyklė
Padeda laiku baigti informacijos rinkimą.
- Prieš pradėdami nusistatykite, kokios informacijos pakaks sprendimui.
- Nusistatykite laiko arba šaltinių limitą.
- Pasiekę limitą spręskite, nebent atsirado nauja informacija, kuri realiai keičia kriterijus.
Intuityvus sprendimas
Intuicija gali būti vertinga, kai žmogus turi daug patirties aplinkoje, kurioje signalai kartojasi ir gaunamas pakankamai tikslus grįžtamasis ryšys. Naujoje ar klaidinančioje srityje intuiciją verta tikrinti.
- Žemiau: sprendimams norite aiškaus logiško pagrindimo.
- Vidutiniškai: intuiciją naudojate kaip vieną signalą tarp kitų.
- Aukščiau: greitas vidinis pajautimas dažnai turi didelę įtaką pasirinkimui.
Intuicija nėra mistinis ateities žinojimas; ji gali atspindėti ir patirtį, ir šališkumus, emociją ar klaidingai išmoktus signalus.
Intuicija + vienas patikrinimas
Leidžia panaudoti greitą signalą nepaverčiant jo vieninteliu įrodymu.
- Užrašykite pirmą intuityvų pasirinkimą dar prieš analizę.
- Patikrinkite vieną svarbiausią faktą, kuris galėtų pakeisti pasirinkimą.
- Jei faktas prieštarauja intuicijai, sustokite ir pereikite prie gilesnės analizės.
Patirties kokybės klausimas
Intuicija patikimesnė srityse, kur turite daug realaus ir koreguojančio grįžtamojo ryšio.
- Paklauskite, kiek panašių situacijų iš tikrųjų esate matęs.
- Įvertinkite, ar po ankstesnių sprendimų gaudavote aiškų grįžtamąjį ryšį.
- Jei patirties mažai arba grįžtamasis ryšys miglotas, intuicijai skirkite mažesnį svorį.
Paneigiantis signalas
Mažina patvirtinimo šališkumą.
- Įvardykite, kodėl intuityviai renkatės konkretų variantą.
- Sąmoningai raskite vieną ženklą, kuris rodytų priešingą kryptį.
- Patikrinkite, ar tas ženklas pakankamai svarbus, kad pakeistų pasirinkimą.
Spontaniškas ir greitas sprendimas
Greitis yra privalumas, kai sprendimas mažos rizikos ir lengvai pataisomas. Jis tampa problema, kai ta pati taisyklė taikoma negrįžtamiems ar brangiems sprendimams.
- Žemiau: dažniau sustojate prieš pasirinkimą.
- Vidutiniškai: sprendimo greitį keičiate pagal situaciją.
- Aukščiau: dažnai renkatės greitai ir judate toliau.
Aukštas spontaniškumas šiame teste nėra tas pats, kas klinikinis impulsyvumas.
Grįžtamas ar negrįžtamas?
Sprendimo greitį susieja su klaidos kaina.
- Paklauskite, ar pasirinkimą lengvai pakeisite per savaitę ar mėnesį.
- Jei taip, pasirinkite greitesnę taisyklę ir ribotą analizę.
- Jei ne, padidinkite kriterijų ir nepriklausomo patikrinimo lygį.
10 minučių stabdis
Trumpa pauzė sumažina nereikalingus greitus sprendimus, nepadarydama proceso pernelyg lėto.
- Didesniam pirkiniui, konfliktiniam atsakymui ar kitam emocingam sprendimui nustatykite 10 minučių pauzę.
- Per pauzę užrašykite vieną galimą neigiamą pasekmę.
- Po pauzės spręskite iš naujo, o ne automatiškai vykdykite pirmą impulsą.
Greito sprendimo saugiklis
Leidžia būti greitam ten, kur rizika kontroliuojama.
- Iš anksto nustatykite sumą, laiką ar kitą ribą, iki kurios sprendžiate greitai.
- Virš ribos automatiškai įjunkite papildomą patikrinimą.
- Kartą per mėnesį peržiūrėkite, ar saugiklis pagavo realiai brangias klaidas.
Sprendimo vengimas ir atidėjimas
Vengimas trumpam sumažina sprendimo įtampą, bet pats neapsisprendimas taip pat turi pasekmes. Esminis įgūdis – pamatyti atidėjimo kainą ir uždaryti sprendimą su pakankama, ne tobula, informacija.
- Žemiau: sprendimus dažniau uždarote laiku.
- Vidutiniškai: vengimas padidėja, kai pasirinkimas emociškai ar socialiai rizikingas.
- Aukščiau: dažnai laukiate papildomo aiškumo ar aplinkybių, kurios nuspręstų už jus.
Atidėti sprendimą gali būti racionalu, jei netrukus gausite svarbios naujos informacijos; problema – atidėjimas be aiškios priežasties ir termino.
Sprendimo terminas
Neapibrėžtam laukimui suteikia ribą.
- Nusistatykite konkrečią datą ir laiką, iki kada apsispręsite.
- Užrašykite, kokios informacijos dar trūksta iki termino.
- Jei iki termino naujos esminės informacijos nėra, spręskite pagal tai, ką turite.
Atidėjimo kaina
Parodo, kad „nieko nedaryti“ irgi yra pasirinkimas.
- Užrašykite, ką laimite sprendimą atidėję savaitę.
- Atskirai užrašykite, ką per tą savaitę prarandate.
- Jei laukimo nauda mažesnė už kainą, nustatykite artimiausią sprendimo terminą.
Mažiausias grįžtamas žingsnis
Kai galutinis sprendimas per sunkus, galima sumažinti neapibrėžtumą mažu eksperimentu.
- Paklauskite, kokį mažą veiksmą galite atlikti be galutinio įsipareigojimo.
- Nustatykite, kokią informaciją tas veiksmas turėtų suteikti.
- Atlikę eksperimentą iškart nustatykite kitą sprendimo tašką.
Rėmimasis kitų nuomone
Kitų patarimas gali pagerinti sprendimą, jei žmogus išlaiko savo kriterijus ir galutinę atsakomybę. Rizika didėja, kai patarimas tampa leidimu ar kai savo vertinimas pradedamas formuoti tik po kitų nuomonės.
- Žemiau: dažniau sprendžiate savarankiškai.
- Vidutiniškai: kitų nuomonę naudojate kaip vieną informacijos šaltinį.
- Aukščiau: kitų patvirtinimas dažnai turi didelę įtaką galutiniam pasirinkimui.
Patarimo ieškojimas nėra silpnybė; sudėtingose srityse profesionalų ar patyrusių žmonių nuomonė gali būti būtina.
Nuomonė prieš patarimą
Sumažina riziką nesąmoningai perimti pirmo patarėjo vertinimą.
- Prieš klausdamas kitų užrašykite savo preliminarų pasirinkimą ir du svarbiausius kriterijus.
- Tik tada paprašykite patarimo.
- Po pokalbio atskirai pažymėkite, kokia nauja informacija realiai pakeitė jūsų nuomonę.
Patarėjų rolės
Ne kiekvienas žmogus vienodai tinka visiems sprendimo aspektams.
- Įvardykite, ar jums reikia techninės žinios, patirties, emocinio išklausymo ar išorinio kritiko.
- Pasirinkite žmogų pagal tą rolę.
- Neleiskite vienam patarėjui automatiškai spręsti sričių, kurių jis gerai neišmano.
Galutinės atsakomybės sakinys
Padeda atskirti patarimą nuo sprendimo perdavimo kitam.
- Po konsultacijų užbaikite sakinį: „Išklausęs informaciją aš renkuosi...“.
- Pridėkite vieną pagrindinę priežastį savo žodžiais.
- Jei negalite to pasakyti, dar kartą patikrinkite, ar sprendimas tikrai jūsų.
Peranalizavimas ir maksimizavimas
Peranalizavimas atsiranda, kai papildomos informacijos vertė jau maža, bet sprendimas vis dar neatliekamas arba nuolat iš naujo atidaromas. Tikslas nėra mažiau galvoti, o nustatyti pakankamumo ribą.
- Žemiau: dažniau pasitenkinate pakankamai geru variantu.
- Vidutiniškai: daugiausia analizuojate didelės rizikos sprendimus.
- Aukščiau: sunku nustoti ieškoti geresnio varianto ar paleisti jau priimtą sprendimą.
Kruopštumas ir peranalizavimas nėra tas pats. Didelės rizikos srityse ilgesnė analizė gali būti racionali.
Pakankamai gero kriterijai
Iš anksto apibrėžia, kada variantas yra pakankamas, net jei ne tobulas.
- Užrašykite 3 privalomus kriterijus ir 2 pageidautinus.
- Kai variantas atitinka visus privalomus ir pakankamą dalį pageidautinų, laikykite jį tinkamu finalistu.
- Nepridėkite naujų kriterijų vien todėl, kad sprendimo uždarymas kelia diskomfortą.
Informacijos biudžetas
Neleidžia paieškai plėstis be pabaigos.
- Nusistatykite laiką arba šaltinių skaičių informacijai rinkti.
- Kiekvienam naujam šaltiniui paklauskite, ar jis galėtų realiai pakeisti sprendimą.
- Jei du nauji šaltiniai iš eilės nieko nekeičia, užbaikite paiešką.
Sprendimo uždarymas su peržiūros data
Leidžia psichologiškai paleisti pasirinkimą neprisiekus jo niekada nekeisti.
- Priėmę sprendimą užrašykite, iki kada jo nebeatidarinėsite be naujos svarbios informacijos.
- Nustatykite objektyvią peržiūros datą.
- Iki tos datos fiksuokite tik naujus faktus, bet neperžaistykite visų senų variantų mintyse.
Šaltiniai ir pagrindas
Šaltiniai pagrindžia bendrus teiginius ir metodų kryptis, bet nereiškia, kad mūsų testas yra šiuose tyrimuose naudota validuota skalė.
Atlikite susietą testą ir palyginkite bendrą rezultatą su atskiromis dimensijomis.