Kaip sukurtas vertybių testas?
Testą sudaro 50 originalių teiginių – po 5 kiekvienai iš 10 plačių bazinių vertybių krypčių. Kiekviename klausime vertinama, kiek konkreti kryptis realiai veikia jūsų pasirinkimus, o ne kiek ji atrodo socialiai graži.
Struktūra remiasi Schwartz bazinių žmogaus vertybių teorijos logika: vertybės sudaro motyvacinių prioritetų sistemą, kurioje kai kurios kryptys viena kitą palaiko, o kitos dažniau konkuruoja dėl laiko, energijos ar sprendimo.
Svarbiausia taisyklė: vertybes lyginkite tarpusavyje
Žmogus gali aukštai įvertinti beveik visas vertybes, nes dauguma jų skamba prasmingai. Todėl svarbiausia ne vienos juostos absoliutus procentas, o santykinė jūsų dešimties krypčių tvarka: kas realiai dažniau laimi, kai tenka rinktis tarp dviejų gerų dalykų.
Pavyzdžiui, savarankiškumas ir saugumas abu gali būti svarbūs, tačiau konkretus sprendimas – keisti darbą, kurti verslą, persikelti ar likti – dažnai priverčia pasirinkti, kuri vertybė tuo momentu turi didesnį svorį.
Kodėl vertybės kartais konfliktuoja?
Vertybių teorijoje prioritetai išsidėsto ne kaip nepriklausomas sąrašas, o kaip susijusi sistema. Atvirumas pokyčiui dažniau įsitempia su išsaugojimo ir stabilumo kryptimis; savęs stiprinimo, statuso ir pasiekimų siekis gali konfliktuoti su lygybės ar platesnio rūpesčio prioritetais.
Konfliktas tarp vertybių nėra klaida. Jis dažnai yra normali rimto sprendimo dalis. Naudingas klausimas nėra „kuri vertybė gera?“, o „kokią kainą mokėsiu, jei šiame sprendime pirmumą suteiksiu būtent šiai vertybei?“
Vertybė nėra tas pats, kas elgesys
Galite labai vertinti šeimą, bet dėl darbo ilgą laiką skirti jai mažai laiko. Galite vertinti sveiką nepriklausomybę, bet bijoti priimti savarankišką sprendimą. Tai nereiškia, kad vertybė netikra – tai rodo atotrūkį tarp prioriteto ir dabartinių sąlygų ar įgūdžių.
Todėl po testo verta tikrinti ne vien „kas man svarbu“, bet ir „kiek mano kalendorius, pinigai, įpročiai ir realūs sprendimai tai patvirtina“.
14 dienų vertybių praktikos planas
1–2 dienos: užrašykite 4 aukščiausias ir 2 žemiausias vertybių kryptis. 3–4 dienos: peržiūrėkite praėjusios savaitės kalendorių ir pažymėkite, kurioms vertybėms realiai skyrėte laiko. 5–7 dienos: pasirinkite vieną aukštą vertybę ir atlikite vieną konkretų 15–30 minučių veiksmą, kuris ją išreiškia.
8–10 dienos: užfiksuokite vieną sprendimą, kuriame susiduria dvi svarbios vertybės, ir sąmoningai įvardykite kompromisą. 11–12 dienos: patikrinkite vieną žemą vertybę – ar ji iš tiesų mažiau svarbi, ar tiesiog šiuo metu užslopinta aplinkybių. 13–14 dienos: parašykite 3 taisykles, pagal kurias norite priimti artimiausio mėnesio sprendimus.
Kada verta testą kartoti?
Vertybės paprastai nėra tokios greitai kintančios kaip momentinė nuotaika, todėl nėra prasmės testą kartoti kas kelias dienas. Daugiau naudos gali būti po kelių mėnesių arba po reikšmingo gyvenimo pokyčio – darbo, santykių, tėvystės, netekties, migracijos ar kito etapo.
Pakartotinis profilis prasmingiausias tada, kai lyginate ne vien procentus, bet ir realių sprendimų pokyčius.
Rezultatų paaiškinimai
Bendras rezultatas vertinamas kartu su atskiromis dimensijomis. Intervalai taikomi tik šiam testui ir nėra klinikinės normos.
Jūsų gyvenimo vertybių profilis
Šio testo rezultatas yra prioritetų žemėlapis, o ne vienas bendras balas.
Kas gali atsispindėti atsakymuose:- aukščiausios vertybės rodo kryptis, kurios pagal jūsų atsakymus stipriausiai veikia pasirinkimus;
- vidurinės vertybės dažnai tampa svarbios priklausomai nuo situacijos;
- žemesnės vertybės nėra trūkumai – jos tiesiog šiuo metu turi mažesnį santykinį prioritetą.
Svarbu: Vertybių rezultatus gali veikti dabartinis gyvenimo etapas, socialinis pageidaujamumas ir tai, kaip žmogus supranta klausimo kontekstą.
Ką galima išbandyti: Pasirinkite 3–4 aukščiausias vertybes ir patikrinkite, ar jos matomos jūsų kalendoriuje, pinigų naudojime ir sprendimuose.
Kiekvienos dimensijos paaiškinimas ir praktinis pritaikymas
Po testo sistema gali nukreipti tiesiai į konkrečią dimensiją. Aukštesnis ar žemesnis rodiklis neutraliame profilyje nėra automatiškai geresnis ar blogesnis — svarbi jo reikšmė, deriniai ir kontekstas.
Savarankiškumas
Savarankiškumo vertybė susijusi su laisve mąstyti, kurti, rinktis ir veikti pagal savo sprendimą.
- Aukštesnis prioritetas: laisvė ir savarankiškas sprendimas dažnai sveria daugiau nei išorinis nurodymas.
- Vidutinis: savarankiškumas svarbus, bet dažnai derinamas su saugumu, pareiga ar artimųjų poreikiais.
- Žemesnis: aiškios struktūros, tradicijos ar bendri sprendimai gali būti svarbesni už individualią autonomiją.
Žemesnis savarankiškumo prioritetas nereiškia priklausomumo ar silpnumo; vertybė nėra kompetencijos matas.
Vienas savarankiškas sprendimas
Padeda patikrinti, kaip autonomija atrodo realiame elgesyje.
- Pasirinkite vieną nedidelį sprendimą, kurį dažnai atiduodate kitų nuomonei.
- Užrašykite savo kriterijus prieš klausdamas patarimo.
- Priimkite sprendimą ir vėliau įvertinkite, ko išmokote, o ne tik ar rezultatas buvo tobulas.
Autonomijos ribų auditas
Atskiriama sveika savarankiškumo vertė nuo automatinio priešinimosi.
- Užrašykite, kur jums trūksta pasirinkimo laisvės.
- Pažymėkite, kurios ribos objektyvios, o kurios tik numanomos.
- Pasirinkite vieną realistišką vietą, kur galite susigrąžinti daugiau sprendimo teisės.
Savas balsas prieš grupės balsą
Padeda pamatyti, kada sprendimą lemia vertybė, o kada vien spaudimas.
- Prieš svarbų sprendimą užrašykite, ko nori kiti.
- Atskirai užrašykite, ko norėtumėte jūs, jei niekas nevertintų.
- Ieškokite sprendimo, kuriame sąmoningai žinote, ką pasirenkate ir kokią kainą priimate.
Stimuliacija ir naujumas
Ši vertybė reiškia poreikį gyvumui, naujoms patirtims, iššūkiui ir pokyčiui.
- Aukštesnis: rutina greičiau vargina, o naujovė gali būti svarbus motyvatorius.
- Vidutinis: naujumas patinka, bet dažniausiai tik esant pakankamam stabilumui.
- Žemesnis: pažįstamumas ir nuspėjamumas gali būti patrauklesni už nuolatinį pokytį.
Žemesnė stimuliacija nereiškia nuobodumo, o aukštesnė – drąsos; tai prioritetas, ne temperamento diagnozė.
Naujumo dozė
Padeda vertybę išreikšti negriaunant reikalingo stabilumo.
- Pasirinkite vieną sritį, kurioje rutina slopina energiją.
- Įveskite mažą naujovę: naujas maršrutas, įgūdis, projektas ar veikla.
- Po savaitės įvertinkite, ar naujumas davė energijos, ar tik papildomo chaoso.
Rizikos riba
Atskiriamas prasmingas iššūkis nuo impulsyvaus rizikavimo.
- Prieš naują rizikingą sprendimą įvardykite galimą naudą.
- Atskirai užrašykite blogiausią realistinę kainą.
- Rinkitės tokį iššūkį, kurio nesėkmę galite pakelti.
Rutinos ir naujumo balansas
Padeda pamatyti, kiek naujumo iš tiesų reikia.
- Savaitę žymėkite energiją po rutininių ir naujų veiklų.
- Ieškokite pasikartojančio skirtumo.
- Kitą savaitę koreguokite proporciją nedideliu, o ne ekstremaliu pokyčiu.
Malonumas ir gyvenimo džiaugsmas
Hedonizmo vertybė susijusi su maloniomis patirtimis, pasimėgavimu ir gyvenimo teikiamo džiaugsmo svarba.
- Aukštesnis: malonumas ir gera savijauta yra sąmoningas sprendimų kriterijus.
- Vidutinis: džiaugsmas svarbus, tačiau dažnai nusileidžia pareigoms ar tikslams.
- Žemesnis: pareiga, saugumas, pasiekimai ar kiti tikslai gali nuosekliai turėti didesnį svorį.
Aukštesnis hedonizmas nereiškia neatsakingumo, o žemesnis – brandumo. Vertinama vertybinė svarba, ne impulsyvumas.
Malonumas, kuris atstato
Atskiriamas trumpas stimuliavimas nuo tikro pasimėgavimo.
- Surašykite 5 veiklas, kurios jums malonios.
- Po jų įvertinkite savijautą po 30 minučių ir kitą rytą.
- Dažniau rinkitės tas, kurios teikia džiaugsmą be didelės vėlesnės kainos.
Džiaugsmo planavimas
Padeda malonumui nelikti vien tuo, kas atsitinka po visų pareigų.
- Į kalendorių įrašykite vieną nedidelę malonią veiklą per artimiausias 3 dienas.
- Apsaugokite jai konkretų laiką.
- Stebėkite, ar poilsis ir džiaugsmas pagerino, o ne pablogino kitų tikslų vykdymą.
Kainos klausimas
Saugo nuo vertybės pavertimo trumpalaikio impulso pateisinimu.
- Prieš didesnį malonumą teikiantį sprendimą įvardykite naudą dabar.
- Užrašykite kainą po savaitės ar mėnesio.
- Rinkitės variantą, kurio bendra kaina jums priimtina.
Pasiekimai
Pasiekimų vertybė reiškia kompetencijos demonstravimą, rezultatą, meistriškumą ir sėkmės siekį pagal socialiai suprantamus kriterijus.
- Aukštesnis: rezultatas ir meistriškumas stipriai motyvuoja.
- Vidutinis: pasiekimai svarbūs, bet nėra vienintelis gero gyvenimo matas.
- Žemesnis: santykiai, saugumas, autonomija ar kitos vertybės gali sverti daugiau už išorinį rezultatą.
Žemesnis pasiekimų prioritetas nereiškia mažų gebėjimų ar motyvacijos; tai vertybinis svoris.
Rezultato kriterijus
Padeda pasiekimų siekį padaryti konkretų.
- Pasirinkite vieną tikslą.
- Užrašykite, koks išmatuojamas rezultatas reikštų „padaryta“.
- Nustatykite tarpinį kriterijų artimiausioms 7 dienoms.
Meistriškumas prieš statusą
Padeda suprasti, kas iš tikrųjų motyvuoja.
- Įvardykite vieną pasiekimą, kurio norite.
- Paklauskite, ar norėtumėte jo, jei niekas apie jį nesužinotų.
- Pagal atsakymą atskirkite meistriškumo ir pripažinimo dalis.
Pasiekimo kaina
Saugo nuo automatinio visų kitų vertybių nustūmimo.
- Prie tikslo užrašykite, kiek kainuos laiko, sveikatos ir santykių.
- Pažymėkite, kokios kainos nepriimsite.
- Planuokite tikslą neperžengdamas šių ribų.
Įtaka ir galia
Galios vertybė apima statuso, įtakos, autoriteto ir resursų kontrolės svarbą.
- Aukštesnis: svarbu turėti poveikį ir realią sprendimo galią.
- Vidutinis: įtaka svarbi tiek, kiek padeda įgyvendinti kitus tikslus.
- Žemesnis: statusas ar kontrolė gali būti mažiau svarbūs nei autonomija, santykiai ar lygybė.
Aukštesnis galios prioritetas savaime nereiškia dominavimo ar narciziškumo; svarbu, kaip įtaka naudojama.
Įtakos paskirtis
Padeda atskirti galią kaip priemonę nuo galios kaip vienintelio tikslo.
- Užrašykite, kur norite daugiau įtakos.
- Paklauskite, ką konkrečiai su ja darytumėte.
- Įvertinkite, ar veiksmas dera su kitomis jūsų aukštomis vertybėmis.
Kontrolės žemėlapis
Mažina bereikalingą kovą dėl sričių, kurių kontroliuoti negalite.
- Padalinkite problemą į kontroliuojamą, paveikiamą ir nekontroliuojamą dalis.
- Investuokite energiją pirmiausia į pirmas dvi.
- Sąmoningai atsisakykite vieno kontrolės bandymo, kuris nieko nekeičia.
Galios etikos patikra
Padeda vertybę išreikšti konstruktyviai.
- Prieš svarbų sprendimą paklauskite, kas gauna naudą ir kas moka kainą.
- Patikrinkite, ar kita pusė turi realią galimybę nesutikti.
- Jei ne, įtraukite papildomą skaidrumo ar atsakomybės mechanizmą.
Saugumas ir stabilumas
Saugumo vertybė susijusi su stabilumu, apsauga, nuspėjamumu ir asmeninio bei artimųjų saugumo išlaikymu.
- Aukštesnis: rizika ir neapibrėžtumas stipriai veikia sprendimus.
- Vidutinis: stabilumas svarbus, bet galite jį aukoti dėl aiškios naudos.
- Žemesnis: naujumas ar autonomija dažnai sveria daugiau už nuspėjamumą.
Aukštas saugumo prioritetas nėra tas pats, kas nerimo sutrikimas ar rizikos baimė.
Pakankamo saugumo riba
Padeda išvengti begalinio laukimo, kol rizika taps nulinė.
- Pasirinkite sprendimą, kurį atidėliojate dėl saugumo.
- Užrašykite 3 sąlygas, kurioms esant rizika būtų priimtina.
- Jei sąlygos pasiektos, vertinkite sprendimą pagal visas vertybes, nebe vien saugumą.
Rezervo planas
Saugumo vertybę paverčia konkrečia sistema.
- Įvardykite vieną didžiausią realistinę riziką.
- Sukurkite rezervą: pinigų, laiko, pagalbos ar alternatyvų.
- Nustatykite, kada planą peržiūrėsite, kad neplėstumėte jo be galo.
Stabilumas prieš stagnaciją
Padeda pamatyti, kada saugumas jau kainuoja per daug.
- Užrašykite, ką stabilumas jums duoda.
- Šalia – ką dėl jo prarandate per metus.
- Jei kaina didelė, ieškokite mažos kontroliuojamos rizikos vietoj staigaus šuolio.
Konformiškumas ir taisyklių laikymasis
Ši vertybė susijusi su savikontrole, normomis ir elgesio ribojimu, kai tai padeda išvengti žalos ar socialinės tvarkos pažeidimo.
- Aukštesnis: susitarimų, normų ir kitų žmonių ribų laikymasis stipriai veikia sprendimus.
- Vidutinis: taisykles vertinate, bet esate pasirengęs jas kvestionuoti.
- Žemesnis: individualus sprendimas dažniau sveria daugiau už socialinį atitikimą.
Žemesnis konformiškumas nereiškia antisocialumo, o aukštesnis – paklusnumo be mąstymo.
Taisyklės paskirtis
Padeda atskirti prasmingą normą nuo aklo įpročio.
- Pasirinkite taisyklę, kurios laikotės automatiškai.
- Paklauskite, ką ji saugo ir kam naudinga.
- Jei paskirtis nebeaiški, ieškokite teisėto ir etiško būdo ją peržiūrėti.
Sutikimas be savęs ištrynimo
Saugo nuo vertybės virtimo nuolatiniu savo poreikių atsisakymu.
- Prieš sutikdamas su grupės lūkesčiu įvardykite savo poziciją.
- Paklauskite, ar skirtumas iš tiesų kam nors kenkia.
- Jei ne, apsvarstykite, ar vien atitikimas yra pakankama priežastis atsisakyti savo pasirinkimo.
Patikimumo pažadas
Konformiškumo vertybę nukreipia į sąmoningą susitarimų laikymąsi.
- Pasirinkite vieną svarbų duotą pažadą.
- Patikrinkite, ar realiai galite jį ištesėti.
- Jei ne, kuo anksčiau persitarkite, o ne tyliai pažeiskite.
Tradicija
Tradicijos vertybė reiškia pagarbą paveldėtiems papročiams, kultūrai, tikėjimui ir bendruomenės tęstinumui.
- Aukštesnis: paveldėtos praktikos ir tęstinumas stipriai orientuoja sprendimus.
- Vidutinis: tradicijas vertinate selektyviai, kai jos išlieka prasmingos.
- Žemesnis: naujumas ir individualus pasirinkimas dažniau nusveria paveldėtą formą.
Tradicijos prioritetas nėra religingumo, politinių pažiūrų ar kultūrinio „teisingumo“ matas.
Gyva tradicija
Padeda atskirti prasmingą tęstinumą nuo automatinio kartojimo.
- Pasirinkite vieną svarbią tradiciją.
- Užrašykite, kokią vertę ji perduoda.
- Jei forma nebeveikia, ieškokite naujos formos tai pačiai vertei išsaugoti.
Ką noriu perduoti toliau?
Tradiciją paverčia sąmoningu pasirinkimu.
- Surašykite 3 dalykus iš šeimos ar kultūros, kuriuos norite perduoti.
- Prie kiekvieno parašykite, kodėl.
- Pasirinkite vieną konkretų veiksmą, kuriuo tai perduosite praktiškai.
Tradicijos konfliktas su dabartimi
Padeda spręsti, kai paveldėta norma nebeatitinka kitų svarbių vertybių.
- Įvardykite konkrečią tradiciją ir konfliktuojančią vertybę.
- Atskirkite tradicijos esmę nuo jos istorinio įgyvendinimo būdo.
- Ieškokite sprendimo, kuris kiek įmanoma gerbia abi kryptis.
Geranoriškumas artimiems žmonėms
Geranoriškumo vertybė orientuota į žmonių, su kuriais turime artimą ir dažną ryšį, gerovę, patikimumą ir rūpestį.
- Aukštesnis: artimųjų gerovė stipriai įtraukiama į sprendimus.
- Vidutinis: rūpestis svarbus, bet derinamas su autonomija ir kitais tikslais.
- Žemesnis: individualūs ar platesni visuomeniniai prioritetai gali dažniau nusverti artimo rato poreikius.
Aukštas geranoriškumas nereiškia, kad privalote aukotis be ribų; rūpestis ir ribos gali egzistuoti kartu.
Pagalba, kurios iš tiesų reikia
Mažina gerų ketinimų ir realios naudos skirtumą.
- Prieš padėdamas paklauskite, kokios pagalbos žmogui reikia.
- Patikrinkite, ką realiai galite duoti neperžengdamas savo ribų.
- Susitarkite konkrečiai vietoj neaiškaus „aš visada padėsiu“.
Artimųjų laiko auditas
Parodo, ar deklaruojamas prioritetas matomas kalendoriuje.
- Peržiūrėkite paskutines 7 dienas.
- Suskaičiuokite sąmoningą laiką svarbiausiems žmonėms.
- Jei atotrūkis didelis, suplanuokite vieną konkretų ryšio veiksmą.
Rūpestis su riba
Saugo nuo perdegimo ir paslėpto pykčio.
- Įvardykite, ką galite padaryti.
- Įvardykite, ko negalite ar nenorite.
- Pasakykite abu dalykus aiškiai, neprilygindamas ribos meilės trūkumui.
Universalizmas
Universalizmas apima toleranciją, lygybę, platesnės visuomenės ir gamtos gerovę už savo artimo rato ribų.
- Aukštesnis: platesnio teisingumo ir aplinkos klausimai realiai veikia pasirinkimus.
- Vidutinis: šios temos svarbios, bet dažnai konkuruoja su artimo rato ar asmeniniais poreikiais.
- Žemesnis: artimo rato, saugumo ar individualių tikslų klausimai dažniau turi didesnį svorį.
Žemesnis universalizmo prioritetas nėra moralinio vertingumo diagnozė; testas matuoja santykinę prioritetų struktūrą.
Platesnio poveikio klausimas
Padeda pamatyti sprendimo pasekmes už artimiausio rato.
- Prie svarbesnio sprendimo paklauskite, kas dar bus paveiktas.
- Įvardykite bent vieną naudą ir vieną galimą žalą kitiems.
- Jei įmanoma, koreguokite sprendimą mažindamas nereikalingą žalą.
Kontaktas su kitokia perspektyva
Tolerancija stiprėja per tikrą supratimą, ne vien abstraktų principą.
- Pasirinkite grupę ar požiūrį, kurį menkai suprantate.
- Perskaitykite patikimą pirmojo asmens ar tyrimų šaltinį.
- Užrašykite vieną dalyką, kurį dabar suprantate geriau, net jei nepritariate.
Vienas platesnės naudos veiksmas
Vertybę susieja su realiu elgesiu.
- Pasirinkite vieną jums svarbią visuomenės ar aplinkos sritį.
- Nustatykite mažą konkretų veiksmą per 7 dienas.
- Po veiksmo įvertinkite, ar norite šią kryptį tęsti, ar ji mažiau svarbi nei atrodė teoriškai.
Šaltiniai ir pagrindas
Šaltiniai pagrindžia bendrus teiginius ir metodų kryptis, bet nereiškia, kad mūsų testas yra šiuose tyrimuose naudota validuota skalė.
Atlikite susietą testą ir palyginkite bendrą rezultatą su atskiromis dimensijomis.